Maisto papildų gidas
Maisto papildų gidas
Atgal

Kalcio trūkumas ir jo simptomai organizme

Kategorijos
Natūralūs kalcio šaltiniai

Ar žinojote, kad kalcis yra gausiausiai organizme paplitęs mineralas, atliekantis svarbų vaidmenį ne tik kauluose, bet ir širdies bei raumenų veikloje? Daugelis žmonių net nenujaučia apie jo trūkumą, kol neatsiranda pirmieji raumenų mėšlungiai ar kaulų tankio pakitimai.

Kas yra kalcio trūkumas ir kodėl jis atsiranda?

Apie 99 % organizme esančio kalcio yra sukaupta dantyse ir kauluose, kurie tarnauja kaip pagrindinis šio mineralo rezervuaras. Likęs 1 % kalcio cirkuliuoja kraujyje bei audinių skysčiuose, kur užtikrina kraujagyslių susitraukimą, nervinių impulsų perdavimą, raumenų darbą bei hormonų sekreciją. Dėl šios priežasties organizmas griežtai palaiko stabilų kalcio kiekį kraujyje, o pritrūkus šio mineralo mityboje, jis pradeda skolintis jį iš kaulinio audinio.

Medicininiu požiūriu svarbu atskirti du skirtingus reiškinius: maistinį kalcio trūkumą ir hipokalcemiją. Maistinis trūkumas atsiranda tuomet, kai su maistu gaunama per mažai šio mineralo, todėl ilgainiui prastėja skeleto struktūra. Hipokalcemija yra būklė, nustatoma kraujo tyrimu, kai laisvo arba bendrojo kalcio koncentracija kraujo serume nukrenta žemiau normos ribos, kaip nurodoma „Merck Manuals“ medicininiame vadove.

Pagrindinės priežastys, sukeliančios kalcio apykaitos sutrikimus:

  • vitamino D stygius: be pakankamo šio vitamino kiekio žarnynas nepajėgia efektyviai įsisavinti kalcio, todėl verta atkreipti dėmesį į D vitamino trūkumą ir simptomus;
  • skydliaukės ir prieskydinių liaukų veiklos sutrikimai: hipoparatireozė lemia sumažėjusią parathormono gamybą, kuris yra esminis kalcio lygio reguliatorius kraujyje;
  • magnio trūkumas: magnis yra būtinas prieskydinių liaukų veiklai ir parathormono išsiskyrimui;
  • kiti veiksniai: lėtinės inkstų ligos, virškinamojo trakto malabsorbcija (pavyzdžiui, celiakija), tam tikrų vaistų vartojimas ar sumažėjęs estrogenų lygis menopauzės metu.

Kalcio trūkumo simptomai ir ankstyvieji signalai

Kadangi organizmas stengiasi išlaikyti kalcio kiekį kraujyje kaulų sąskaita, ankstyvas maistinis kalcio trūkumas dažniausiai neturi jokių pastebimų požymių. Tačiau, kai kalcio kiekis kraujyje nukrenta žemiau reikiamos ribos arba lėtinis stygius tęsiasi ilgą laiką, pasireiškia neuromuskuliniai ir struktūriniai signalai.

Ankstyvieji ir dažniausiai pasitaikantys organizmo signalai apima:

  • parestezijas: tirpimo ar dilgčiojimo pojūtį aplink lūpas, liežuvyje, rankų ir kojų pirštuose;
  • raumenų mėšlungį ir spazmus: dažnus, skausmingus raumenų susitraukimus, ypač blauzdose ar pėdose;
  • bendrą raumenų silpnumą bei skausmą: gėlimo jausmą raumenyse bei sąnariuose.

Jei lėtinis kalcio trūkumas išlieka nekompensuotas, laikui bėgant atsiranda ilgalaikiai išoriniai bei vidiniai kūno pakitimai:

  • sausa, pleiskanojanti oda ir trapi nagų struktūra;
  • susilpnėjęs dantų emalis bei dažnesnis ėduonis;
  • plaukų slinkimas ar pakitusi jų tekstūra;
  • palaipsniui mažėjantis kaulų mineralinis tankis.

Sunkesniais hipokalcemijos atvejais gali pasireikšti ūmūs simptomai: tetanija (stiprūs, skausmingi raumenų spazmai), pėdų bei plaštakų sutraukimas (karpopedalinis spazmas), gerklų spazmas, sukeliantis pasunkėjusį kvėpavimą, bei širdies ritmo sutrikimai.

Kokį pavojų sveikatai kelia ilgalaikis kalcio stygius?

Ilgalaikis nepakankamas kalcio suvartojimas visų pirma kelia tiesioginį pavojų skeleto sistemai. Kai organizmui trūksta šio mineralo kraujotakos poreikiams užtikrinti, jis nuolat skolinasi kalcį iš kaulų structures. Dėl to sumažėja kaulinio audinio masė ir pakinta jo mikrostruktūra.

Šis procesas tiesiogiai didina riziką susirgti osteoporoze – liga, kuriai būdingas padidėjęs kaulų trapumas ir lūžių rizika. Išsamią informaciją apie šią būklę galite rasti straipsnyje kaulų sveikata ir osteoporozė. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vien tik kalcio vartojimas padidina kaulų mineralinį tankį nežymiai, todėl kaulų apsaugai reikalingas kompleksinis požiūris, apimantis ir kitas maistines medžiagas, kaip pabrėžiama BMJ apžvalgoje. Tam tikrais atvejais kalcio ir vitamino D derinys padeda sumažinti lūžių riziką vyresnio amžiaus žmonėms, kas nagrinėjama ir kituose klinikiniuose tyrimuose.

Vaikams lėtinis kalcio ir vitamino D trūkumas gali sukelti rachitą – ligą, lemiančią kaulų minkštėjimą bei deformacijas. Suaugusiems ši būklė pasireiškia kaip osteomaliacija, sukelianti gėlimą kauluose ir raumenų silpnumą.

Širdies ir kraujagyslių sistemai kalcis taip pat yra būtinas. Kadangi šis mineralas atlieka svarbų vaidmenį širdies raumens susitraukime ir elektrofiziologiniame impulso perdavime, itin mažas jo kiekis kraujyje gali lemti QTc intervalo pailgėjimą elektrokardiogramoje, širdies blokadas ar aritmijas.

Paros norma ir natūralūs kalcio šaltiniai mityboje

Norint išvengti kalcio stygiaus, svarbu užtikrinti atitinkamą jo kiekį kasdienėje mityboje. Remiantis JAV Sveikatos instituto (NIH) rekomendacijomis, rekomenduojamos kalcio paros normos yra šios:

  • suaugusiems vyrams nuo 19 iki 70 metų: 1 000 mg per parą;
  • moterims nuo 19 iki 50 metų: 1 000 mg per parą;
  • moterims nuo 51 metų ir vyrams nuo 71 metų: 1 200 mg per parą;
  • paaugliams nuo 9 iki 18 metų: 1 300 mg per parą.

Geriausias būdas gauti kalcio – įvairi ir subalansuota mityba. Pagrindiniai natūralūs maisto šaltiniai:

  • pieno produktai: pienas, jogurtas, kefyras, varškė ir kietasis sūris;
  • žaliųjų lapinių daržovių įvairovė: garbanotieji kopūstai (kale), brokoliai, kininiai kopūstai;
  • žuvies produktai: konservuotos sardinės ir lašiša su minkštais kaulais;
  • kiti šaltiniai: tofu (sojų varškė), migdolai, sezamo sėklos ir kalčiu pastiprinti augaliniai gėrimai.

Didesnę riziką negauti pakankamai kalcio turi asmenys, vengiantys pieno produktų dėl laktozės netoleravimo ar alergijos, taip pat veganiška mityba besivadovaujantys žmonės bei moterys po menopauzės.

Kaip pasirinkti kalcio papildus ir užtikrinti jo įsisavinimą?

Jei mitybos nepakanka rekomenduojamai paros normai pasiekti, galima pasitelkti specialius papildus. Maisto papilduose dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės formos: kalcio karbonatas ir kalcio citratas. Kalcio karbonatą rekomenduojama vartoti valgio metu, nes jo skaidymui reikalinga skrandžio rūgštis. Tuo tarpu kalcio citratas pasižymi lengvesniu įsisavinimu net ir esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.

Svarbi taisyklė: kalcis organizme geriausiai įsisavinamas nedidelėmis porcijomis – ne daugiau kaip 500 mg vienu metu. Jei paros dozė yra didesnė, ją patariama padalyti į kelis vartojimus dienos eigoje.

Be to, kalcis neveikia izoliuotai. Jo pasisavinimui ir teisingam paskirstymui organizme ypač svarbus pakankamas kitų mikronutrientų kiekis:

  • vitaminas D3: padeda žarnyne įsisavinti kalcį ir palaikyti normalią jo koncentraciją kraujyje;
  • vitaminas K2: suaktyvina baltymus, kurie nukreipia kalcį tiesiai į kaulinį audinį ir neleidžia jam kauptis kraujagyslių sienelėse (plačiau apie tai skaitykite straipsnyje vitaminas K: nauda ir šaltiniai);
  • magnis: dalyvauja kaulų mineralizacijoje ir parathormono gamyboje.

Jei ieškote kompleksiškų sprendimų, peržiūrėkite kaulų sveikata kategoriją arba pasidomėkite, kokie mineralų kompleksai geriausiai atitinka jūsų poreikius.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors mitybos trūkumus galima koreguoti keičiant valgiaraštį, atsiradus aiškiems simptomams būtina specialisto konsultacija, ką pabrėžia ir specialistų apžvalga. Neatsakingas vartojimas didelėmis dozėmis gali sukelti perteklių (hiperkalcemiją), kuri taip pat yra pavojinga.

Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei jaučiate:

  • nuolatinį pirštų, pėdų ar lūpų tirpimą ir dilgčiojimą;
  • dažnus, skausmingus raumenų spazmus bei mėšlungį;
  • širdies permušimus ar nepaaiškinamą silpnumą.

Gydytojas įvertins būklę atlikdamas kraujo tyrimus: bendrąjį arba jonizuotą kalcį, albuminą, magnį, fosfatus, parathormoną (PTH) bei vitaminą D. Kadangi didelė dalis kalcio kraujyje yra prisijungusi prie baltymo albumino, bendrasis kalcio rodiklis gali būti klaidingai žemas, jei baltymų kiekis kraujyje yra sumažėjęs.

Taip pat atsižvelkite į vaistų sąveiką:

  • levotiroksinas (skydliaukės vaistas): kalcio papildus reikėtų vartoti praėjus ne mažiau kaip 4 valandoms po šio vaisto išgėrimo;
  • quinolone grupės antibiotikai: kalcis sumažina jų įsisavinimą, todėl tarp vartojimų būtina daryti 2 valandų pertrauką;
  • dolutegraviras (ŽIV gydymui skirtas vaistas): papildus reikėtų vartoti likus 2 valandoms iki arba praėjus 6 valandoms po vaisto vartojimo.

Kaip išlaikyti optimalią kaulų ir organizmo būklę?

Kalcio trūkumas – tai būklė, kurios galima išvengti atidžiai stebint savo mitybą ir gyvenimo būdą. Užtikrindami pakankamą kalcio, vitamino D bei kitų mineralų kiekį, išlaikysite stiprius kaulus, sveikus dantis ir sklandžią raumenų bei nervų sistemos veiklą. Pastebėję neraminančius simptomus, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kuris padės pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

Nuorodos

Susiję įrašai