Vitamino D trūkumas ir pagrindiniai simptomai

Ar žinojote, kad net 67 % lietuvių susiduria su vitamino D stygiumi, kuris tyliai veikia daugiau nei 200 jūsų genų? Šis „saulės vitaminas“ yra būtinas gerai savijautai, todėl svarbu suprasti, kaip atpažinti jo trūkumą ir kokių veiksmų imtis.

Kokie požymiai išduoda vitamino D deficitą

Vitamino D deficitas dažnai vadinamas „tyliuoju“, nes jo požymiai gali būti nespecifiniai ir lengvai supainiojami su kasdieniu nuovargiu ar stresu. Nuolatinis energijos trūkumas gali būti tiesiogiai susijęs su ląstelių „elektrinių“ – mitochondrijų – veiklos sulėtėjimu, kas neretai lydi lėtinio nuovargio sindromą. Jei pastebite, kad peršalimo ligos jus puola dažniau nei aplinkinius, tai gali būti rimtas ženklas, jog jūsų imuninė sistema negauna pakankamai paramos kovai su patogenais.

Fizinis kūnas taip pat siunčia aiškius signalus per kaulų, nugaros ar raumenų skausmus. Kadangi šis vitaminas padeda organizmui pasisavinti kalcį, jo stygius tiesiogiai veikia skeleto tvirtumą. Receptoriai, atsakingi už skausmo pojūtį, yra glaudžiai susiję su vitamino D kiekiu nervinėse ląstelėse, todėl deficitas gali pasireikšti ne tik kaulų trapumu, bet ir prislėgta nuotaika, ypač šaltuoju metų laiku, kai natūralios saulės šviesos gauname mažiausiai.

Kodėl Lietuvoje vitamino D trūksta beveik visiems

Geografinė Lietuvos padėtis lemia, kad nuo spalio iki kovo saulės spinduliai žemę pasiekia tokiu kampu, jog natūrali vitamino D sintezė odoje praktiškai nevyksta. Remiantis mokslinėmis gairėmis, suaugusiesiems šiaurės regionuose rekomenduojama reguliariai vartoti papildus būtent šiuo tamsiuoju periodu. Be sezoninių priežasčių, vitamino D trūkumas dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo saulės poveikio ir mitybos, kurioje trūksta šio vitamino šaltinių.

Riziką stipriai didina ir individualūs gyvenimo būdo bei biologiniai veiksniai:

• vyresnis amžius, nes asmenims virš 65 metų oda tampa mažiau efektyvi sintezuojant vitaminą D net ir esant tiesioginei saulėkaitai
• rūkymas, kuris, remiantis tyrimais, tiesiogiai mažina vitamino D koncentraciją kraujyje ir didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis
• kūno masės indeksas, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl esant antsvoriui jis gali būti „užrakinamas“ riebaliniame audinyje
• virškinimo sistemos būklė, trukdanti organizmui pasisavinti maistines medžiagas iš maisto šaltinių

Kaip tiksliai nustatyti vitamino D kiekį

Vienintelis patikimas būdas objektyviai įvertinti savo būklę yra kraujo tyrimas. Geriausias organizmo atsargų rodiklis yra serumo 25-hidroksivitaminas D (25(OH)D), kurio koncentracija parodo, ar jums reikalinga profilaktinė, ar gydomoji dozė. Rekomenduojama tyrimą atlikti bent kartą per metus, geriausia vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai organizmo atsargos būna labiausiai išsekusios.

Tyrimų rezultatai interpretuojami siekiant pasiekti optimalų kiekį bendrai sveikatai užtikrinti. Jei koncentracija nukrenta žemiau 30 nmol/L, nustatomas ryškus deficitas, reikalaujantis specialistų priežiūros. Rodiklis tarp 30 ir 50 nmol/L laikomas nepakankamumu, o siekiamybė yra palaikyti 75–100 nmol/L koncentraciją, kuri užtikrina sklandų visų organizmo sistemų darbą.

Efektyvus papildymas ir sinergija su kitais elementais

Renkantis vitaminą D, kritiškai svarbu atkreipti dėmesį į jo formą. Vitaminas D3 (cholekalciferolis) yra pranašesnis už D2 formą, nes jis efektyviau pakelia vitamino lygį kraujyje ir išlieka aktyvus ilgesnį laiką. Kadangi tai riebaluose tirpi medžiaga, ją būtina vartoti valgio metu, kad būtų užtikrinta maksimali absorbcija virškinimo trakte.

Šiuolaikinė medicina pabrėžia ir vitamino K svarbą. Šios dvi medžiagos veikia sinergiškai: kol vitaminas D padeda pasisavinti kalcį, vitaminas K2 pasirūpina, kad šis mineralas būtų nukreiptas tiesiai į kaulus, neleisdamas jam kauptis kraujagyslių sienelėse. Šis derinys yra gyvybiškai svarbus norint palaikyti kaulų sveikatą ir širdies bei kraujagyslių sistemos funkciją.

Jei jaučiate nuolatinį energijos trūkumą ar pastebite dažnesnius negalavimus, pirmasis žingsnis geresnės savijautos link yra vitamino D lygio patikrinimas. Pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku, kad parinktumėte jūsų organizmo poreikius atitinkančią formą bei dozę ir užtikrintumėte stiprų organizmo atsparumą visais metų laikais.

Nuorodos:

• „Vitamin D Deficiency: Monitoring and Assessment of Rehabilitation Inpatients”. Cambridge University Press. (2025)
• „Vitamin D Deficiency in Smokers: A Major Risk Factor in Lung Carcinogenesis”. Qeios. (2025)
• „Biochemical osteomalacia in adults undergoing vitamin D testing in the North-East of Scotland”. Annals of Clinical Biochemistry. (2025)
• „Correlation between serum 25-hydroxyvitamin D level and diabetic retinopathy”. Medicine. (2021)