Atgal

Beta karotenas, jo nauda ir saugus vartojimas

Kategorijos
Beta karoteno šaltiniai ir papildas

Ar žinojote, kad iš to paties kiekio beta karoteno jūsų organizmas gali gauti iki šešių kartų daugiau vitamino A, atsižvelgiant į tai, ar valgote žalią morką, ar geriate aliejinę kapsulę? Paaiškiname, kokią naudą beta karotenas iš tiesų teikia ir kam jo papildai netinka.

Trumpai: beta karotenas – tai augalinis pigmentas, kurį organizmas pagal poreikį paverčia vitaminu A. Būtent per vitaminą A jis palaiko regėjimą, odą, gleivines ir imuninę sistemą. Papildai gali padėti tiems, kurie su maistu gauna per mažai vitamino A, o vartojami ne trumpiau kaip 10 savaičių šiek tiek padidina odos atsparumą saulės nudegimui. Rūkantiems ir neseniai metusiems rūkyti šie papildai nerekomenduojami.

Klausimas Atsakymas
Kas tai? Provitaminas A, karotinoidas, suteikiantis spalvą morkoms, moliūgams, batatams
Pagrindinė nauda Vitamino A šaltinis regėjimui, odai, gleivinėms, imunitetui ir geležies apykaitai
Oda ir saulė Apsauginis poveikis išryškėja ne anksčiau kaip po 10 savaičių, bet nepakeičia apsauginio kremo
Saugi papildų riba EFSA: iki 15 mg per parą iš papildų ir maisto priedų nekelia susirūpinimo bendrajai populiacijai
Kam netinka Rūkantiems, buvusiems rūkaliams, dirbusiems su asbestu
Kaip geriau pasisavinti Su riebalais, termiškai apdorotą maistą arba kapsulę valgio metu

 

Kas yra beta karotenas ir kaip jis virsta vitaminu A

Beta karotenas yra raudonai oranžinis augalų pigmentas, priklausantis karotinoidų šeimai. Jis vadinamas provitaminu A, nes žarnyne fermentas BCO1 (beta karoteno oksigenazė 1) skelia jo molekulę į dvi retinalio molekules, iš kurių susidaro aktyvus vitaminas A.

Svarbiausia šio proceso savybė yra savireguliacija. Kai vitamino A organizme pakanka, retinoinė rūgštis aktyvina žarnyno baltymą ISX, o šis slopina ir beta karoteno pasisavinimą, ir jo virsmą vitaminu A. Šį „vartų sargo“ mechanizmą aprašė tyrimas, paskelbtas „The FASEB Journal“. Todėl iš beta karoteno perdozuoti vitamino A praktiškai neįmanoma, o vartojant gryną vitaminą A (retinolį) – galima.

Vitamino A kiekis skaičiuojamas retinolio aktyvumo ekvivalentais (RAE). FAO/PSO rekomendacijų peržiūroje nustatyta, kad 1 µg vitamino A atitinka 2 µg aliejuje ištirpinto beta karoteno, o iš mišraus maisto reikia apie 12 µg. Šis skirtumas paaiškina, kodėl papildo forma ir valgymo įpročiai taip stipriai lemia rezultatą.

 

Kokią naudą beta karotenas teikia organizmui

Beta karoteno nauda daugiausia susijusi su vitaminu A. Pagal ES reglamentą Nr. 432/2012 vitaminas A padeda:

  • palaikyti normalų regėjimą: be jo nesusidaro rodopsinas, pigmentas, leidžiantis matyti prieblandoje;
  • palaikyti normalią odos ir gleivinių būklę: tai ląstelių atsinaujinimas, kvėpavimo takų ir akių gleivinės barjeras;
  • užtikrinti normalią imuninės sistemos veiklą;
  • palaikyti normalią geležies apykaitą.

Šie teiginiai taikomi produktams, kurie yra bent vitamino A šaltinis. Suaugusiojo referencinė maistinė vertė (RMV) yra 800 µg vitamino A per parą.

Regėjimas ir akių sveikata

Didžiausias su beta karotenu susijęs akių tyrimas yra JAV nacionalinio akių instituto AREDS. Žmonėms, kuriems buvo didelė pažengusios su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) rizika, kasdien skirtas vitamino C (500 mg), vitamino E (400 TV), beta karoteno (15 mg), cinko ir vario derinys per penkerius metus sumažino pažengusios AMD riziką maždaug 25 %.

Svarbu suprasti du dalykus. Pirma, poveikį turi visas derinys, o ne vien beta karotenas. Antra, vėlesniame AREDS2 tyrime beta karotenas buvo pakeistas liuteinu ir zeaksantinu, nes rūkantiems ir buvusiems rūkaliams Nacionalinis akių institutas rekomenduoja rinktis formulę be beta karoteno. Daugiau apie akims svarbius karotinoidus rasite straipsnyje apie vitaminus akims ir regėjimo stiprinimą.

Oda ir atsparumas saulei

Su maistu ar papildais gaunami karotinoidai stiprina bazinę odos apsaugą nuo UV spindulių sukeliamos žalos. Köpcke ir Krutmanno atlikta metaanalizė parodė, kad apsauga nuo saulės nudegimo pasireiškia tik po mažiausiai 10 savaičių reguliaraus vartojimo, o kiekvienas papildomas mėnuo poveikį dar sustiprina.

Praktiškai tai reiškia, kad jei atostogos prie jūros numatytos liepą, pradėti vertėtų kovo–balandžio mėnesį, o ne savaitę prieš išvykstant. Kartu reikia realistiškai vertinti poveikį: mokslinėje apžvalgoje pabrėžiama, kad karotinoidų apsauga nuo saulės neprilygsta apsauginiam kremui. Beta karotenas papildo SPF kremą, bet jo nepakeičia. Daugiau apie odos paruošimą vasarai rasite vasaros sveikatos patarimuose.

Antioksidacinis poveikis ir ko iš jo nesitikėti

Beta karotenas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, todėl dažnai pristatomas kaip antioksidantas. Vis dėlto ilgalaikiai tyrimai neparodė, kad papildai apsaugotų nuo vėžio ar širdies ligų. 2023 m. metaanalizė padarė išvadą, kad beta karoteno papildai bendram vėžio dažniui neturi nei naudingo, nei žalingo poveikio, tačiau padidina plaučių vėžio riziką rūkantiesiems. Todėl beta karoteną verta vertinti kaip vitamino A šaltinį ir odos pagalbininką, o ne kaip ligų prevencijos priemonę.

 

Beta karotenas maiste ir kaip jį geriau pasisavinti

Daugiausia beta karoteno turi oranžinės ir tamsiai žalios daržovės: morkos, batatai, moliūgai, špinatai, lapiniai kopūstai, taip pat džiovinta paprika. Tačiau kiekis lėkštėje ir kiekis kraujyje yra skirtingi dalykai. Pasak JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) informacinio lapelio, iš maisto paprastai pasisavinama tik 10–30 % beta karoteno.

Pasisavinimą lemia du veiksniai:

  • terminis apdorojimas: kaitinimas suardo augalų ląstelių sieneles ir atpalaiduoja pigmentą;
  • riebalai: beta karotenas tirpsta riebaluose, todėl be jų žarnyne beveik nepasisavinamas.

Kaip stipriai tai veikia, parodė tyrimas, paskelbtas „Nutrition Research and Practice“: iš aliejuje pakepintų morkų pasisavinta apie 75 % beta karoteno, o iš žalių morkų – tik apie 11 %.

Pavyzdys: 100 g virtų morkų turi apie 8,3 mg beta karoteno (USDA duomenimis). Taikant maisto koeficientą 12:1, tai yra apie 690 µg vitamino A – maždaug 86 % paros RMV. Taigi viena porcija troškintų morkų su šaukštu aliejaus ar grietinės daugeliui žmonių padengia didžiąją dalį paros vitamino A poreikio. Tos pačios morkos, sutarkuotos žalios be padažo, duos gerokai mažiau.

 

Kada verta rinktis beta karoteno papildą

Jei kasdien valgote daržovių ir gyvūninių produktų, papildomo beta karoteno greičiausiai nereikia. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2024 m. nuomonėje rekomenduoja beta karoteno papildus vartoti tik tada, kai reikia patenkinti vitamino A poreikį. Pagal tai papildas gali būti prasmingas, jei:

  • nevalgote gyvūninės kilmės produktų: gatavas vitaminas A (retinolis) randamas tik juose, todėl veganams beta karotenas yra pagrindinis vitamino A šaltinis;
  • daržovių valgote mažai, ypač žiemą, kai jų įvairovė Lietuvoje mažesnė;
  • ruošiate odą saulei ir galite vartoti papildą bent 10 savaičių iki didesnės UV apšvitos;
  • norite gauti vitamino A be perdozavimo rizikos, kurią kelia didelės retinolio dozės.

Beta karoteno ir retinolio skirtumas svarbus nėščioms ir pastoti planuojančioms moterims. EFSA vitamino A viršutinę ribą (3000 µg per parą) nustatė būtent dėl didelių retinolio dozių poveikio vaisiui, o beta karotenui ši riba netaikoma. Vis dėlto nėštumo metu bet kokius papildus derinkite su gydytoju.

Renkantis papildą, verta žiūrėti į šaltinį. „Lamberts“ natūralus beta karotenas išgaunamas iš rausvojo druskingųjų lagūnų mikrodumblio Dunaliella salina: vienoje kapsulėje yra 15 mg mišrių karotinoidų. Be beta karoteno, juose yra šiek tiek liuteino ir zeaksantino, kurie natūraliai būna šiame dumblyje. Gamintojo duomenimis, viena kapsulė atitinka 2435 µg vitamino A. Kadangi organizmas beta karoteną verčia vitaminu A tik pagal poreikį, šis skaičius rodo galimą, o ne privalomą kiekį. Kapsulę gerkite valgio metu, kai maiste yra riebalų.

Visą asortimentą rasite beta karoteno kategorijoje, o jei reikia gatavo vitamino A, palyginkite su vitamino A produktais.

 

Kam beta karoteno papildai netinka

Du dideli atsitiktinių imčių tyrimai parodė, kad rūkantiesiems beta karoteno papildai gali pakenkti:

EFSA 2012 m. padarė išvadą, kad iki 15 mg beta karoteno per parą iš papildų ir maisto priedų nekelia susirūpinimo net daug rūkantiems. Tačiau naujesnėje 2024 m. nuomonėje ta pati institucija aiškiai rekomenduoja, kad rūkantieji vengtų maisto papildų su beta karotenu. „Lamberts“ ant savo produkto taip pat nurodo, kad jo neturėtų vartoti daug rūkantys žmonės. Mūsų rekomendacija paprasta: jei rūkote, neseniai metėte rūkyti arba dirbote su asbestu, beta karoteną gaukite iš daržovių, o ne iš kapsulių.

Kitas galimas šalutinis poveikis – karotenodermija – yra nepavojingas. Ilgai gaunant daug beta karoteno, delnai, padai ir veidas gali įgauti gelsvai oranžinį atspalvį. Pasak NIH, tai nekenksminga ir praeina sumažinus suvartojamą kiekį. Vis dėlto, jei pagelsta akių baltymai, tai nėra karotenodermija: kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti kepenų sutrikimo požymis.

Dažna klaida yra kelių papildų derinimas neskaičiuojant bendro kiekio. Jei vartojate multivitaminus, akių vitaminus ar odos kompleksus, patikrinkite jų etiketes: beta karotenas dažnai jau būna sudėtyje, todėl atskira kapsulė gali būti nereikalinga.

 

Svarbiausia apie beta karoteno vartojimą

Beta karotenas duoda realų, bet konkretų rezultatą: tai saugus, organizmo reguliuojamas vitamino A šaltinis regėjimui, odai, gleivinėms ir imunitetui, o ilgiau vartojamas jis padeda odai geriau atlaikyti saulę. Daugumai žmonių pakanka termiškai apdorotų oranžinių ir žalių daržovių su riebalais. Papildas prasmingas, kai vitamino A su maistu gaunate per mažai arba ruošiate odą vasarai, jei nerūkote ir laikotės iki 15 mg per parą ribos. Kitus antioksidacinius karotinoidus palyginti padės straipsnis apie astaksantiną.

 

Nuorodos