Atgal

Jodo trūkumas – požymiai, rizikos grupės ir šaltiniai

Kategorijos
Jodo turintys maisto produktai

Lietuvos gyventojai beveik dvigubai viršija PSO rekomenduojamą druskos kiekį, tačiau jodo vis tiek gauna per mažai. Jei dažnai jaučiatės pavargę, šąlate ar planuojate nėštumą, verta žinoti, kaip pasireiškia jodo trūkumas ir kaip jį saugiai papildyti.

Trumpai:

  • norma: suaugusiam žmogui reikia 150 µg jodo per parą, nėščiosioms ir žindyvėms – 200–250 µg;
  • situacija Lietuvoje: suaugusiųjų jodo kiekis šlapime (mediana 95,5 µg/l) vis dar žemiau 100 µg/l ribos, kuri laikoma pakankamo vartojimo požymiu;
  • dažniausi požymiai: lengvas trūkumas dažnai nejuntamas, o ilgalaikis gali sukelti gūžį ir sulėtėjusios skydliaukės veiklos simptomus;
  • labiausiai rizikuoja: veganai, nevartojantys pieno produktų ir jūros žuvies, nėščiosios ir žindyvės;
  • geriausi šaltiniai: menkė ir kitos jūros žuvys, joduota druska, pieno produktai, kiaušiniai;
  • atsargiai: viršutinė saugi riba suaugusiesiems yra 600 µg per parą, o ją gali viršyti net nedidelis rudųjų jūros dumblių kiekis.

 

Kodėl jodo trūkumas Lietuvoje vis dar aktualus

Lietuva istoriškai priskiriama jodo stokos regionams. 1995 m. ištyrus 2 087 vaikus nuo 8 iki 10 metų, jodo kiekio šlapime mediana siekė vos 75 µg/l, o kai kuriuose rajonuose nustatytas lengvas ar vidutinis jodo trūkumas.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos normos HN 15:2005 reikalavimas: parduotuvių maisto skyriuose galima parduoti, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse naudoti tik valgomąją druską, kurioje yra 20–40 mg jodo kilograme. Tai padėjo, bet problemos neišsprendė.

Atsitiktinai atrinktų suaugusiųjų NATRIJOD tyrimas, paskelbtas žurnale „Nutrients“, parodė, kad 679 dalyvių jodo kiekio šlapime mediana buvo 95,5 µg/l. Pagal PSO kriterijus tai reiškia nepakankamą jodo vartojimą, nors vidutinis druskos kiekis racione buvo maždaug dvigubai didesnis už PSO rekomenduojamą maksimumą. 2026 m. paskelbta tos pačios studijos 662 suaugusiųjų analizė pateikė labai panašų rezultatą – 96,6 µg/l, t. y. ribinį jodo kiekį.

Kodėl daug druskos negarantuoja pakankamo jodo kiekio? Privalomas jodavimas taikomas parduotuvėse parduodamai valgomajai druskai, viešajam maitinimui ir kepykloms. Kitų perdirbtų produktų – mėsos gaminių, sūrių, užkandžių – druska joduota būti neprivalo. Jei didžiąją dalį druskos gaunate su pusgaminiais, o namuose sūdote jūros ar Himalajų druska, jodo galite gauti mažiau, nei manote.

Naujų nacionalinių duomenų apie nėščiųjų jodo būklę Lietuvoje nėra, todėl šiai grupei ypač svarbu pasitarti su gydytoju.

 

Kam reikalingas jodas ir kiek jo reikia

Jodas – mikroelementas, be kurio skydliaukė negali pagaminti hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3). Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą ir smegenų vystymąsi. Organizmas jodo pasigaminti negali, todėl jo turime gauti su maistu.

Daugiau nei 90 % suvartoto jodo pasišalina su šlapimu, todėl atsargų ilgam nesukaupiama – jodo reikia gauti nuolat.

Grupė SAM norma (Lietuva) PSO rekomendacija EFSA tinkamas kiekis
1–6 m. vaikai 90–100 µg – –
7–10 m. vaikai 120 µg – –
Paaugliai nuo 11 m. ir suaugusieji 150 µg 150 µg 150 µg
Nėščiosios 200 µg 250 µg 200 µg
Žindyvės 200 µg 250 µg 200 µg

Lietuvoje galiojančias normas nustato sveikatos apsaugos ministro 2016 m. įsakymas Nr. V-836. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) suaugusiesiems, įskaitant nėščiąsias ir žindyves, nustatė 600 µg per parą viršutinę saugaus vartojimo ribą.

 

Jodo trūkumo požymiai

Lengvas jodo trūkumas dažniausiai jokių simptomų nesukelia. Skydliaukė dirba intensyviau, aktyviau sugeria jodą ir jį perdirba, todėl daugelio žmonių hormonų kiekis išlieka normalus. Tik esant ryškiam trūkumui, kaip aprašyta apžvalgoje žurnale „The Lancet Diabetes & Endocrinology“, išsivysto gūžys ir hipotirozė.

Gūžys

Gūžys – padidėjusi skydliaukė. Jis pasireiškia patinimu priekinėje kaklo dalyje, žemiau gerklų. Tai dažniausias jodo trūkumo požymis visais amžiaus tarpsniais. Bet kokį naują kaklo patinimą turi apžiūrėti gydytojas, nes skydliaukė didėja ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl mazgų.

Sulėtėjusios skydliaukės veiklos (hipotirozės) simptomai

  • nuovargis: jaučiatės pavargę net ir pakankamai pamiegoję;
  • šalčio netoleravimas: šąlate labiau nei aplinkiniai;
  • svorio augimas: svoris didėja nepakeitus mitybos;
  • vidurių užkietėjimas;
  • sausa oda, sausi ar slenkantys plaukai;
  • sunkiau susikaupti, prislėgta nuotaika;
  • gausios ar nereguliarios mėnesinės, vaisingumo sutrikimai.

Šie simptomai nespecifiniai. Lygiai tokius pačius sukelia ir autoimuninis Hašimoto tiroiditas, kuris su jodo trūkumu nesusijęs, todėl vien pagal savijautą jodo trūkumo nustatyti negalima.

Jodo trūkumas nėštumo metu

Nėštumo metu skydliaukės hormonų reikia daugiau, o vaisius jodą gauna tik iš motinos. Mokslinėje apžvalgoje „Nutrients“ pabrėžiama, kad sunkus jodo trūkumas nėštumo metu neabejotinai pažeidžia vaiko smegenų vystymąsi, o kraštutinė jo forma – kretinizmas. Su atitinkamomis kontrolinėmis grupėmis lygintų jodo stokojančių populiacijų metaanalizė nustatė vidutiniškai 13,5 IQ balo skirtumą.

Lengvo ir vidutinio trūkumo poveikis mažiau aiškus. Trijų Europos kohortų metaanalizė nerado ryšio tarp mažo motinos jodo kiekio ir vaiko neverbalinio IQ, tačiau rado kreivinį ryšį su verbaliniu IQ, ypač analizuojant ankstyvąjį nėštumą. Praktinė išvada paprasta – jodo poreikį verta įvertinti dar planuojant nėštumą.

 

Kas rizikuoja labiausiai

  • veganai: sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad veganų jodo kiekis šlapime ir jodo suvartojimas yra mažiausi iš visų mitybos grupių; Čekijoje atliktas tyrimas parodė, kad jodo trūksta 80 % veganų;
  • nevartojantys pieno produktų: pienas, kiaušiniai ir žuvis yra pagrindiniai jodo šaltiniai daugelyje Europos šalių, o augalinis gėrimas jodu praturtintas ne visada – tikrinkite etiketę;
  • nevalgantys jūros žuvies: gėlavandenėse žuvyse jodo yra daugiau nei 10 kartų mažiau nei menkėje;
  • namuose naudojantys nejoduotą druską: nejoduotoje jūros druskoje jodo yra apie 0,74 µg/g, o joduotoje – apie 25 µg/g;
  • nėščiosios, žindyvės ir planuojančios pastoti: jų jodo poreikis padidėja trečdaliu ar daugiau;
  • rūkantieji: tabako dūmuose esantys tiocianatai trukdo skydliaukei pasisavinti jodą.

 

Kaip nustatyti jodo trūkumą

Čia dažnai suklystama. Jodo kiekio šlapime tyrimas puikiai tinka populiacijai vertinti, tačiau PSO aiškiai nurodo, kad pavienio žmogaus diagnozei jis netinka: jodo kiekis šlapime keičiasi kasdien ir net per tą pačią dieną. Vienas teigiamas ar neigiamas mėginys daug nepasako. Tikslesnis vaizdas gaunamas tik atlikus kelis tyrimus arba surinkus kelių parų šlapimą.

Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH, angl. TSH) ir laisvojo tiroksino (LT4) tyrimai parodo, kaip dirba skydliaukė, o ne kiek jodo gaunate. Esant lengvam jodo trūkumui, TTH dažnai išlieka normos ribose.

Praktiškai elkitės taip:

  1. Įvertinkite mitybą pagal toliau pateiktą lentelę: ar kasdien gaunate jūros žuvies, pieno produktų, kiaušinių, joduotos druskos?
  2. Jei jaučiate hipotirozės simptomus ar pastebėjote kaklo patinimą, kreipkitės į šeimos gydytoją ir pasitikrinkite TTH bei LT4.
  3. Jei planuojate nėštumą, aptarkite jodo poreikį su gydytoju iš anksto.

 

Jodo šaltiniai maiste – kiek realiai gaunate

Sveikatos apsaugos ministerijos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose pateikiami tokie jodo kiekiai:

Produktas Jodo kiekis 100 g Paros normos (150 µg) dalis
Menkė 110 µg 73 %
Plekšnė, otas 52 µg 35 %
Skumbrė 45 µg 30 %
Lašiša 44 µg 29 %
Fermentiniai sūriai 10–40 µg 7–27 %
Silkė 24 µg 16 %
Kiaušiniai 20 µg 13 %
Pienas 9 µg 6 %
Gėlavandenės žuvys 5–10 µg 3–7 %
Joduotoji druska 2 290–3 000 µg 1 527–2 000 %

Pavyzdys – viena diena be jūros žuvies

Tarkime, per dieną suvalgote 2 kiaušinius (apie 120 g), išgeriate 250 ml pieno ir suvalgote 40 g sūrio. Iš kiaušinių gausite apie 24 µg, iš pieno – apie 23 µg, iš sūrio – 4–16 µg. Iš viso apie 50–60 µg, t. y. tik trečdalį paros normos.

Ką keičia papildomi produktai:

  • 150 g menkės: prideda apie 165 µg – vien šios porcijos pakanka paros normai;
  • 3 g joduotos druskos namuose: prideda 60–120 µg, priklausomai nuo jodo koncentracijos (20–40 mg/kg);
  • sūdymas nejoduota jūros druska: beveik nieko neprideda.

Europos Komisijos dokumente pateikiamas skaičiavimas: suvalgius 5 g druskos, kurioje yra 30 mg/kg jodo, vien iš jos gaunama 150 µg. Tačiau PSO rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per parą, o Lietuvoje jos ir taip suvartojama per daug. Todėl sprendimas – ne sūdyti daugiau, o pakeisti namuose naudojamą druską joduota.

Kaip neprarasti jodo

  • druską berkite gaminimo pabaigoje: jodo išlikimas verdant priklauso nuo patiekalo ir jame esančio vandens kiekio – viename tyrime jis svyravo nuo 36,6 iki 86,1 %;
  • laikykite druską sandarioje stiklinėje talpoje: tame pačiame tyrime druska, laikoma plastikiniame maišelyje, aukštoje temperatūroje ir drėgmėje, prarado daugiau jodo nei laikoma stikliniame inde.

Jūros dumbliai – nepatikimas šaltinis

Rudųjų jūros dumblių (rudadumblių) jodo kiekis labai nepastovus. Viename grame džiovintų rudadumblių gali būti apie 2 600 µg jodo – daugiau nei keturgubai viršijama saugi paros riba. Apžvalga „Iodine, Seaweed, and the Thyroid“ įspėja, kad net nedideli rudadumblių kiekiai gali sutrikdyti skydliaukės veiklą, o etiketėse jodo kiekis dažnai nurodomas nepakankamai. Britų dietologų asociacija pataria rudadumblių nevalgyti dažniau nei kartą per savaitę, ypač nėštumo metu.

 

Kada verta rinktis jodo papildą

Papildas prasmingas tada, kai mityboje yra aiški spraga, o ne „dėl visa ko“. Tą pabrėžia ir „Lamberts“ produkto aprašymas: kai jodo su maistu gaunama pakankamai, profilaktiškai papildų vartoti nereikia.

Sprendimą padės priimti šie kriterijai:

  • jei esate veganas arba nevartojate nei pieno produktų, nei jūros žuvies: papildas dažniausiai pagrįstas, nes vien iš augalinio maisto paros normos pasiekti beveik neįmanoma;
  • jei valgote jūros žuvį bent kartą ar du per savaitę, vartojate pieno produktus ir joduotą druską: papildo greičiausiai nereikia;
  • jei planuojate nėštumą, laukiatės ar žindote: pasitarkite su gydytoju ir patikrinkite, kiek jodo jau yra jūsų vartojamame vitaminų komplekse nėščiosioms;
  • jei sergate skydliaukės liga: jodo papildus vartokite tik suderinę su endokrinologu.

Prieš pirkdami patikrinkite, ar jūsų multivitaminuose jau nėra jodo. Dažnas kompleksas turi 150 µg, todėl dar viena jodo tabletė padvigubintų paros dozę.

„Lamberts“ Jodas 150 µg – tai mažos, lengvai nuryjamos tabletės, kurių kiekvienoje yra 150 µg jodo. Jodas pateikiamas kalio jodido forma, todėl kiekvienoje tabletėje dozė tiksli, kitaip nei rudadumblių papilduose. Tyrimų duomenimis, rudadumblių papildų paros dozėje gali būti nuo 5 iki 5 600 µg jodo. Tabletės tinka vegetarams ir veganams, jose nėra glitimo ir laktozės. Gamintojas rekomenduoja vartoti po 1 tabletę valgio metu.

Skydliaukei svarbus ne tik jodas. Selenas yra dejodinazių – fermentų, kurie neaktyvų T4 paverčia aktyviu T3, – sudedamoji dalis. Apžvalgoje „International Journal of Molecular Sciences“ jodas, selenas ir geležis įvardijami kaip trys būtini skydliaukės hormonų sistemos mikroelementai. Daugiau apie tai rasite straipsnyje apie seleno naudą organizmui, o besilaukiančioms skirtą informaciją – apžvalgoje apie papildus nėščiosioms ir planuojančioms pastoti.

 

Kada jodo per daug

Jodo perteklius skydliaukei kenkia ne mažiau nei trūkumas. Paradoksalu, bet jis gali sukelti tuos pačius simptomus – gūžį ir hipotirozę, o kai kuriems žmonėms – ir hipertirozę (per aktyvią skydliaukę). Pasak apžvalgos „Nature Reviews Endocrinology“, sveiki žmonės jodo perteklių dažniausiai toleruoja gerai, tačiau rizika didesnė tam tikroms grupėms.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie:

  • serga Hašimoto tiroiditu: jodo perteklius gali sustiprinti hipotirozę;
  • turi mazginį gūžį, ypač ilgalaikį: staigiai padidėjus jodo kiekiui, gali išsivystyti jodo sukelta hipertirozė;
  • serga Greivso liga: jodas gali sumažinti vaistų nuo hipertirozės veiksmingumą;
  • vartoja amiodaroną ar ličio preparatus: amiodarone yra labai daug jodo, o litis didina jautrumą jodo sukeltai hipotirozei.

Dažniausia klaida – kelių šaltinių derinimas: multivitaminai su jodu, atskira jodo tabletė, rudadumblių papildas ir jūros dumblių užkandžiai. Kiekvienas atskirai atrodo nekenksmingas, tačiau kartu jie gali viršyti 600 µg ribą.

Svarbiausia, ką verta įsidėmėti: Lietuvoje jodo trūkumas dažniausiai yra lengvas ir be simptomų, todėl jo prevencija prasideda virtuvėje – nuo joduotos druskos, jūros žuvies ir pieno produktų. Papildas naudingas tiems, kurių mityboje šių šaltinių nėra, arba nėštumo laikotarpiu suderinus su gydytoju.

 

Nuorodos