Maisto papildų gidas
Maisto papildų gidas
Atgal

Migrenos simptomai, etapai ir priežastys

Kategorijos
Žmogus patiria migreną

Ar kada nors jautėte alinančią pulsaciją vienoje galvos pusėje, trukdančią atlikti net kasdienius darbus? Migrena yra sudėtinga neurokraujagyslinė būklė, apie kurią signalizuoja ne tik skausmas, bet ir platus kitų organizmo pojūčių spektras.

Kaip atpažinti migrenos simptomus

Daugelis žmonių migreną painioja su įprastu įtampos galvos skausmu, tačiau šių būklių kilmė ir pasireiškimas skiriasi. Remiantis tarptautiniais klinikiniais kriterijais, suaugusiųjų migrena be auros diagnozuojama po ne mažiau kaip 5 priepuolių, trunkančių nuo 4 iki 72 valandų, kai pasireiškia tam tikri būdingi požymiai.

Migreniniam galvos skausmui būdinga:

  • pulsacinis arba tvinkčiojantis skausmo pobūdis,
  • vienpusė skausmo lokalizacija (nors skausmas gali išplisti),
  • vidutinis arba didelis skausmo intensyvumas,
  • skausmo suintensyvėjimas nuo kasdienės fizinės veiklos (pavyzdžiui, vaikščiojimo ar lipimo laiptais),
  • lydintis pykinimas, vėmimas arba padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.

Kiti galvos skausmo tipai pasižymi kitokiomis savybėmis. Pavyzdžiui, įtampos galvos skausmas dažniausiai būna dvipusis, spaudžiančio ar veržiančio pobūdžio, o fizinis aktyvumas jo nesustiprina. Tuo tarpu kekinis galvos skausmas sukelia itin aštrų, vienašalį skausmą akių ar smilkinių srityje, kurį dažnai lydi akies paraudimas, ašarojimas ar nosies užgulimas. Tiesa, praktikoje šie riboženkliai ne visada būna griežti – kartais migrena ir įtampos skausmas gali turėti panašių požymių, pavyzdžiui, kaklo įtampą.

Keturios migrenos priepuolio fazės

Migrena nėra tik skausmo akimirka – tai procesas, apimantis keturias skirtingas fazes, nors ne kiekvienas žmogus kaskart patiria jas visas.

  • prodromas (prieššauklinė fazė): pasireiškia likus kelioms valandoms ar paroms iki skausmo. Prodromo metu gali pasireikšti letargija, dažnas žiovulys, nuotaikos ir pažintinių funkcijų pokyčiai, padidėjęs troškulys, tam tikro maisto poreikis, dažnas šlapinimasis ar kaklo stingulys.
  • aura: apie trečdalį migreną patiriančių asmenų susiduria su aura, kuri trunka nuo 5 iki 60 minučių. Aurai būdingi grįžtami neurologiniai sutrikimai, dažniausiai regėjimo: šviesos blyksniai, zigzaginės linijos, matymo „rūkas“ ar tamsios dėmės. Taip pat gali pasireikšti galūnių tirpimas ar kalbos sutrikimai.
  • skausmo fazė: tai pagrindinis priepuolio etapas, trunkantis nuo 4 iki 72 valandų. Skausmą lydi padidėjęs jautrumas aplinkai, pykinimas, vėmimas, o kartais ir alodinija – būsena, kai net lengvas prisilietimas prie odos tampa skausmingas.
  • postdromas (įveikimo fazė): skausmui nuslūgus, daugelis jaučiasi išsekę. Postdromo fazėje dažnai pasireiškia fizinis ir protinis nuovargis, pablogėjusi koncentracija, prislėgta nuotaika, galvos ar kaklo jautrumas.

Kas sukelia migreną ir jos priepuolius

Migrena yra biologinis neurokraujagyslinis sutrikimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad priepuolio metu aktyvuojama trigeminalinė kraujagyslių sistema, o tam tikri smegenų žievės reiškiniai skatina skausmo signalus perduodančių neuropeptidų (tokių kaip CGRP) išsiskyrimą.

Svarbų vaidmenį atlieka ir genetika. Genomo tyrimai identifikavo daugiau nei 120 rizikos lokusų, susijusių su migrenos pasireiškimu. Tačiau genetinį polinkį dažnai sužadina išoriniai ar vidiniai veiksniai.

Dažniausiai įvardijami migrenos priepuolių provokatoriai:

  • emocinis stresas bei atsipalaidavimas po jo,
  • miego režimo pokyčiai ir nemiga,
  • hormoniniai svyravimai (pvz., priešmenstruacinis sindromas),
  • atmosferos slėgio ir orų pokyčiai,
  • alkis, skysčių trūkumas ar tam tikri maisto produktai bei alkoholis.

Supratimas, kaip stresas ir nerimas natūraliai veikia organizmą bei kaip kokybiškai valdyti nemigos priežastis, padeda geriau atpažinti asmeninius priepuolių skatinamuosius veiksnius.

Mitybos vaidmuo ir nervų sistemos palaikymas

Subalansuota mityba ir tinkamas maistinių medžiagų lygis atlieka svarbų vaidmenį palaikant bendrą organizmo bei nervų sistemos funkciją.

Magnis yra vienas iš esminių mineralų, padedančių palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir mažinti nuovargį bei išsekimą. Jei norite sužinoti daugiau apie šio mineralo savybes, skaitykite straipsnį magnio nauda ir trūkumo požymiai.

Taip pat organizmui svarbūs B grupės vitaminai. Pavyzdžiui, vitaminas B2 (riboflavinas) padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir nervų sistemos funkciją. Daugelis specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad metilinti B grupės vitaminai yra lengvai pasisavinami organizme.

Esant didelei protinei įtampai ar stresui, atpalaiduojantį poveikį nervų sistemai gali padėti palaikyti ir tam tikri vaistažolių bei aminorūgščių deriniai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors daugelis migrenos priepuolių yra valdomi, tam tikrais atvejais būtina gydytojo konsultacija. Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei galvos skausmai tapo dažnesni, stipresni arba pradėjo trukdyti kasdieniam darbui bei miegui.

Skubios medicininės pagalbos reikia ieškoti, jeigu pasireiškia vadinamieji „raudonos vėliavos“ simptomai:

  • staigus, itin stiprus galvos skausmas, piką pasiekiantis per kelias minutes (vadinamasis „perkūno trenksmo“ skausmas),
  • nauji neurologiniai simptomai: kūno pusės nusilpimas ar tirpimas, kalbos sutrikimas, matymo praradimas, sutrikusi koordinacija ar traukuliai,
  • galvos skausmas, lydimas aukštos temperatūros ir kaklo stingimo,
  • skausmas, prasidėjęs po galvos traumos.

Savo organizmo signalų atpažinimas, priepuolių dienoraščio vedimas ir laiku gauta gydytojo konsultacija leidžia efektyviai suvaldyti migrenos simptomus ir susigrąžinti kasdienio gyvenimo kokybę.

Nuorodos

Susiję įrašai