Širdies ligų prevencija

Gyvenimo būdas ir mitybos pasirinkimai gali padėti išvengti daugelio ligų, tačiau ypač veiksmingi jie yra širdies ligų prevencijoje. Naujausi tyrimai patvirtina, kad tam tikros maistinės medžiagos gali reikšmingai prisidėti prie širdies ligų prevencijos.

Kas yra širdies liga?

Širdies liga paprastai reiškia riebalinių medžiagų kaupimąsi arterijų vidinėse sienelėse, o šis procesas vadinamas ateroskleroze, arba arterijų sukietėjimu. Susidaro sienelių sustorėjimai – aterosklerozinės plokštelės, kurios toliau didėja. Tai pradeda trukdyti kraujo tekėjimui, kuris perneša gyvybiškai svarbų deguonį ir maistines medžiagas po visą organizmą. Labai smulkios arterijos, sudarančios tinklą širdyje ir aprūpinančios ją krauju, yra ypač jautrios apnašų kaupimuisi – užsikimšimai šioje srityje gali baigtis širdies priepuoliu.

Česnakas ir artišokas yra naudingi maisto papildai, padedantys mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Simptomai

• Ankstyvoje stadijoje širdies liga neturi simptomų. Įspėjamieji ženklai apima padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir aukštą kraujospūdį.
• Vėlesnėse stadijose: krūtinės, rankų arba žandikaulio skausmas (ypač po fizinio krūvio), širdies plakimo pojūtis ir dusulys.

Kas jas sukelia?

Viena pagrindinių aterosklerozės priežasčių yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Maždaug ¾ kraujo cholesterolio susidaro iš baltymų, vadinamų mažo tankio lipoproteinais (low density lipoproteins – LDL). LDL, arba „blogasis“ cholesterolis, prilimpa prie arterijų sienelių ir ten kaupiasi kaip apnašos. Aukštas kraujospūdis, antsvoris, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka ir stresas prisideda prie apnašų kaupimosi ir mažina arterijų elastingumą. Vidutinio amžiaus vyrams širdies ligų rizika yra didesnė nei moterims, nes manoma, kad moterų hormonas estrogenas turi apsauginį poveikį širdžiai. Tačiau po menopauzės moterys patenka į tokią pačią rizikos grupę kaip ir vyrai.

Kaip gali padėti maisto papildai?

Maisto papildai nėra sveiko gyvenimo būdo pakaitalas ir nepašalina tokių rizikos veiksnių kaip aukštas cholesterolio kiekis, tačiau širdies ligomis sergantiems žmonėms jų vartojimas gali būti naudingas ir gali padėti jų išvengti. Išskyrus tokius atvejus kaip vitaminas E ir žuvų taukai, kurie gali sąveikauti su antikoaguliantais, maisto papildų vartojimas kartu su receptiniais vaistais nuo širdies ligų yra saugus.

Pirmieji keturi maisto papildai yra antioksidantai, neutralizuojantys ląsteles pažeidžiančius laisvuosius radikalus (nestabilias deguonies molekules). Kiekvienas antioksidantas atlieka skirtingą funkciją, todėl rekomenduojama juos vartoti kartu. Vitaminas E padeda išvengti pirmojo apnašų susidarymo etapo – „blogojo“ cholesterolio oksidacijos. Vitaminas C padeda atkurti vitaminą E ir palaiko arterijų elastingumą. Antioksidantinius karotenoidus beta karoteną ir likopeną reikėtų vartoti kaip mišrų papildą, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra. Antocianidinai yra flavonoidai, kuriems priskiriamas daugkartinis vitaminų C ir E antioksidacinis poveikis.

Homocisteino, siejamo su padidėjusia širdies ligų rizika, mažinimui svarbų vaidmenį kartu su antioksidantais atlieka folio rūgštis. Vitaminas B12 ir B6 taip pat padeda mažinti homocisteino lygį, o vitaminas B6 laikomas svarbiu, nes padeda išlaikyti arterijų elastingumą. Omega-3 riebalų rūgštys žuvų taukuose (arba linų sėmenų aliejuje) padeda kontroliuoti trigliceridų (su cholesteroliu susijusių kraujo riebalų) kiekį; mineralas magnis stabilizuoja širdies ritmą.

Česnakas ir artišokas yra naudingi maisto papildai, padedantys mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Kiti vaistiniai augalai, padedantys apsaugoti širdį, yra gudobelė, ginkmedis ir psilis.

Maisto papildų rekomendacijos

Naujausi atradimai

Vyresniame amžiuje per didelis geležies vartojimas gali prisidėti prie širdies ligų vystymosi. Naujausiame tyrime nustatyta, kad nuo 250 mg, kiekvieną kartą padidinus geležies kiekį 50 mg (gaunamą tiek iš maisto, tiek iš maisto papildų), širdies ligų rizika padidėjo 1,5 karto vyrams ir 3,5 karto moterims, vyresniems nei 60 metų. Vyresnio amžiaus žmonės neturėtų vartoti geležies papildų nepasitarę su gydytoju.

Remiantis vienu naujausiu tyrimu, vitaminų C ir E širdį saugantis poveikis gali pasireikšti iš karto. Riebus maistas gali slopinti arterijų gebėjimą plėstis, tačiau kai 20 tyrimo dalyvių prieš riebaus maisto vartojimą išgėrė 1000 mg vitamino C ir 500 mg vitamino E, jų arterijos veikė normaliai. Mažai riebalų turintis maistas neturėjo pastebimo poveikio arterijoms, o vitaminai nesuteikė papildomos naudos.

Faktai ir patarimai

Širdies priepuoliai yra palyginti reti šalyse, kuriose alyvuogių aliejaus vartojimas yra labai paplitęs, net jei įprastoje mityboje yra gana daug riebalų. Todėl rekomenduojama naudoti alyvuogių aliejų vietoje kitų riebalų.

Ką dar galite padaryti?

• Laikykitės mažai riebalų turinčios mitybos, ypač vengdami sočiųjų riebalų.
• Valgykite bent penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną ir dvi porcijas riebios žuvies per savaitę.
• Vartokite pakankamai tirpių skaidulų, kad padėtumėte palaikyti normalų cholesterolio lygį.
• Mankštinkitės bent 30 minučių per dieną. Fizinis aktyvumas stiprina širdį, didina „gerojo“ cholesterolio kiekį ir padeda mažinti svorį.
• Nerūkykite – jokia kita veikla nekompensuoja rūkymo daromos žalos širdžiai.

Būtinai kreipkitės į gydytoją:

• Kad patikrintumėte kraujospūdį bent du kartus per metus ir cholesterolio lygį bent kartą per penkerius metus – dažniau, jei rodikliai yra padidėję.
• Jei pasireiškia širdies ligos simptomai.
• Jei jaučiate nepaaiškinamą galvos svaigimą, silpnumą ar nuovargį.
• Jei jaučiate širdies ritmo sutrikimus, papildomus dūžius ar kitus ritmo pokyčius.
• Jei jaučiate spaudžiantį ar gniaužiantį skausmą krūtinėje kartu su lengvu galvos svaigimu, pykinimu ar dusuliu. Tai gali būti širdies priepuolio požymis – nedelsdami kreipkitės pagalbos.

PRIMINIMAS – jei sergate ligomis, prieš vartodami maisto papildus pasitarkite su gydytoju.

Šaltinis: Practitioner´s Guide to Nutritional Supplements