Žmogaus kūne ir ant jo paviršiaus gyvena didžiulis kiekis bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie kartu sudaro mikrobiomą – gyvą sistemą, glaudžiai bendradarbiaujančią su mūsų organizmu. Mikrobiomas padeda palaikyti vidinę pusiausvyrą, palaikydamas virškinimą, medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą bei saugodamas nuo žalingo išorės poveikio.
Mikrobiomas svarbus ne tik žarnyne, bet ir ant odos, burnos ertmėje bei kitose kūno vietose, kur padeda palaikyti audinių natūralią apsaugą ir stabilumą.
Pagrindinės mikrobiomo funkcijos:
-
trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (pvz., butirato) gamyba, kurios palaiko žarnyno sienelę ir medžiagų apykaitą
-
vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių junginių gamyba
-
maistinių medžiagų ir vaistų skaidymas ir įsisavinimo skatinimas
-
imuninės sistemos veiklos reguliavimas ir priešuždegiminių mechanizmų palaikymas
-
vandens ir elektrolitų pusiausvyros palaikymas virškinimo sistemoje
Įvairovė – sveiko mikrobiomo pagrindas
Sveikas mikrobiomas – tai ne tik kelių naudingų bakterijų buvimas, bet jų rūšių ir funkcijų įvairovė. Skirtingi mikroorganizmai atlieka skirtingas funkcijas – vieni gamina apsauginius junginius, kiti skaido maistines medžiagas ar palaiko audinių atsinaujinimą. Kai šios rūšys veikia darniai, susiformuoja pusiausvyra, kuri padeda organizmui išlikti atspariam.
Įvairovė svarbi ir todėl, kad kiekvieno žmogaus mikrobiomas yra unikalus. Amžius, gyvenimo būdas, mityba ir aplinka lemia, kokios bakterijos gyvena mūsų kūne ir kaip jos veikia. Kuo įvairesnis mikrobiomas, tuo geriau jis prisitaiko prie pokyčių – pavyzdžiui, mitybos, streso ar ligų.
Svarbu suprasti, kad sveikatą palaiko veikianti sistema kaip visuma, o ne viena konkreti bakterijų rūšis. Todėl šiuolaikinis mokslas ir maisto papildų kūrimas orientuojasi į tai, kaip sukurti palankią aplinką, kurioje naudingi mikroorganizmai galėtų natūraliai augti ir palaikyti vieni kitus.
Veiksniai, darantys įtaką mikrobiomUI
Mikrobiomo sudėtis ir pusiausvyra nėra pastovūs – jie kinta viso gyvenimo metu ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Didžiausią įtaką daro kasdienis gyvenimo būdas ir aplinka.
Pusiausvyrą gali paveikti, pavyzdžiui:
-
mityba, ypač augalinio maisto ir skaidulų kiekis racione
-
vaistai, ypač antibiotikai ir skrandžio rūgštingumą veikiantys preparatai
-
stresas ir miegas, kurie veikia organizmo hormoninę pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą
-
fizinis aktyvumas, kuris gerina kraujotaką ir palaiko mikroorganizmų įvairovę
-
amžius ir gyvenimo etapas, įskaitant gimimo būdą ir kūdikystės mitybą, kurie formuoja mikrobiomą ankstyvame amžiuje
-
aplinka ir geografinė vieta, kurios nulemia, su kokiais mikroorganizmais žmogus susiduria
Jei mikrobiomo įvairovė sumažėja arba sutrinka pusiausvyra, tai gali paveikti virškinimą, medžiagų apykaitą ir odos ar gleivinių natūralią apsaugą. Norint atkurti pusiausvyrą, būtina tiek tinkama mityba, tiek gyvenimo būdas, palaikantis naudingų mikroorganizmų natūralų augimą.
Mikrobiomą palaikančios bakterijų padermės ir jų vaidmuo
Žmogaus mikrobiomo pusiausvyra priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai gyvena kūne ir kaip jie bendradarbiauja. Tyrimai parodė, kad tam tikros bakterijų padermės gali padėti palaikyti žarnyno ir gleivinių natūralią apsaugą, skatinti virškinimą ir padėti atkurti mikrobiomą, jei jis buvo sutrikęs dėl streso, vaistų ar mitybos.
Ypač gerai ištirtos kelios rūšys, tokios kaip Saccharomyces boulardii, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus acidophilus ir Bifidobacterium bifidum. Šios gyvos bakterijos padeda stiprinti naudingų mikroorganizmų bendruomenę ir slopina žalingų rūšių perteklių. Jos taip pat gali palaikyti žarnyno gleivinės vientisumą ir normalų medžiagų apykaitos procesų eigą.
Svarbu suprasti, kad tikslas nėra atsitiktinai pridėti bakterijų į organizmą, o sukurti aplinką, kurioje naudingi mikroorganizmai galėtų natūraliai veikti ir išlaikyti pusiausvyrą. Šiuo principu grindžiama ir šiuolaikinė Lamberts produktų linija, kurios tikslas – palaikyti mikrobiomos funkcinę pusiausvyrą – ne tik įtraukiant naujas bakterijas, bet ir stiprinant visos sistemos veiklą.
Gyvų bakterijų apsauga: Delayed Release (DR) kapsulės
Naudingosios bakterijos yra jautrios aplinkos sąlygoms – ypač skrandžio rūgščiai, kuri gali jas pažeisti, kol jos pasiekia tikslą. Norint to išvengti, naujesniuose produktuose naudojamos Delayed Release (DR), t. y. uždelsto (ilgesnio) išsiskyrimo kapsulės, sukurtos specialiai gyvų bakterijų apsaugai.
DR kapsulė padengta sluoksniu, atspariu skrandžio rūgščiai, kuris ištirpsta tik plonojoje žarnoje. Tai reiškia, kad bakterijos išsiskiria būtent ten, kur gali veikti efektyviausiai.
Uždelsto išsiskyrimo (DR) kapsulės veikimo principas:
-
0 min. – kapsulė nepažeista patenka į skrandį
-
apie 50 min. – kapsulė pradeda lėtai išskirti turinį
-
apie 105 min. – kapsulė palieka skrandį ir išskiria gyvas bakterijas plonojoje žarnoje
Ši technologija padeda užtikrinti, kad bakterijos išliktų gyvybingos ir pasiektų reikiamą vietą, kur gali palaikyti mikrobiomos natūralią pusiausvyrą. DR forma yra vienas svarbiausių LAMBERTS naujosios mikrobiomos serijos inovacijų, pabrėžiančių kokybę, stabilumą ir veiksmingą pristatymą.
Naujos kartos mikrobiomo palaikymo principai
Šiuolaikinis mokslinis požiūris vis labiau orientuojasi į tai, kaip palaikyti mikrobiomo natūralią įvairovę ir veiklą, o ne tik į tai, kokias bakterijas pridėti. Mikrobiomo pusiausvyra priklauso nuo daugybės veiksnių sąveikos – mitybos, aplinkos, streso lygio ir bendros organizmo būklės.
Naujos kartos požiūris remiasi keturiais pagrindiniais principais:
-
Įvairovė ir pusiausvyra
Sveikam mikrobiomui būdinga daugybė skirtingų rūšių, atliekančių įvairias funkcijas. Kuo platesnė ši bendruomenė, tuo geriau organizmas reaguoja į pokyčius ir išlaiko imuninės sistemos bei medžiagų apykaitos stabilumą. -
Funkcinis palaikymas, o ne atskiras komponentas
Palaikant mikrobiomą svarbu, kad bakterijos veiktų kartu – palaikytų viena kitos augimą ir pasidalytų funkcijomis, pavyzdžiui, vitaminų gamyba ar trumpųjų grandinių riebalų rūgščių sintezė. Svarbesnė visa sistema nei viena padermė. -
Palanki aplinka
Bakterijoms būtina tinkama aplinka, kad išliktų gyvybingos. Tai užtikrina pakankami maisto ištekliai ir tinkamas rūgštingumas (pH). Subalansuotas mikrobiomas taip pat priklauso nuo to, ar organizmo audiniai yra sveiki ir gerai aprūpinti maistinėmis medžiagomis. -
Veiksmingas pristatymas ir apsauga
Naudojant uždelsto išsiskyrimo kapsules užtikrinama, kad bakterijos pasiektų žarnyną gyvybingos ir pradėtų veikti ten, kur jų labiausiai reikia. Tai svarbus žingsnis siekiant moksliškai pagrįstos kokybės ir veiksmingumo.
Apibendrinant, šiuolaikinis mikrobiomo palaikymas nereiškia vien bakterijų papildymo, bet organizmo vidinės ekosistemos pusiausvyros atkūrimą ir palaikymą. Toks visapusiškas požiūris sujungia mitybą, gyvenimo būdą ir moksliškai pagrįstas technologijas, kad palaikytų natūralų žmogaus atsparumą ir gerovę.
Santrauka
Žmogaus mikrobiomas – tai gyva ir kintanti sistema, daranti įtaką mūsų virškinimui, medžiagų apykaitai, imunitetui ir bendrai savijautai. Jos pusiausvyra priklauso tiek nuo mitybos ir gyvenimo būdo, tiek nuo to, kaip rūpinamės savo kūno vidine aplinka.
LAMBERTS požiūris į mikrobiomo palaikymą pagrįstas moksliškai ir visapusiškai:
-
naudojamos kruopščiai atrinktos, ištirtos bakterijų padermės, padedančios palaikyti mikrobiomos natūralią pusiausvyrą
-
taikoma uždelsto išsiskyrimo (DR) kapsulių technologija, sauganti gyvus mikroorganizmus nuo skrandžio rūgšties ir padedanti jiems pasiekti tikslą gyvybingiems
-
pabrėžiamas įvairovės, funkcionalumo ir aplinkos pusiausvyros svarbumas palaikant natūralų organizmo atsparumą
Šiuolaikinis požiūris į mikrobiomą nesutelktas į atskiras bakterijas, o į tai, kaip žmogus ir jo mikrobioma veikia kartu – kaip viena bendra ir tarpusavyje susijusi ekosistema. Sąmoningai rūpinantis mikrobioma galima palaikyti natūralią organizmo apsaugą, virškinimą ir bendrą gerovę kiekviename gyvenimo etape.
Error: No feed with the ID 1 found.
Please go to the Instagram Feed settings page to create a feed.
Šaltiniai:
Akkasheh, G. et al. (2016). Clinical and metabolic response to probiotic administration in patients with major depressive disorder: A randomized, double-blind, placebo-controlled trial. Nutrition, 32(3), 315–320.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26706022 (Accessed 03/02/20)
Allen, S.J. et al. (2010). Probiotics for treating acute infectious diarrhoea. The Cochrane Database of Systematic Reviews, 10(11), CD003048.
Available at: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21069673/
Lamberts Healthcare Ltd. (2023). Biome Balance – Delayed Release Capsule Infographic. (Ref: LH6694-Website-Infographic-Biome Balance 2-AW).
