Probiotinės „gerosios“ gyvosios bakterijos: Lactobacillus acidophilus ir Bifidobacterium bei jų gydomosios savybės
Kas tai yra?
Lactobacillus acidophilus ir bifidobakterijos (Bifidobacterium) – tai gyvosios bakterijos, kitaip mikroorganizmai, randami žarnyne, kurie, kaip manoma, turi naudingą poveikį žmonių sveikatai. Šios „gerosios“ bakterijos vadinamos probiotikais, o jų pagrindinė funkcija – palaikyti sveiką mikrobiomą. Mikrobioma – tai skirtingų bakterijų tipų pusiausvyra žarnyne, o sveika mikrobioma apima daugybę naudingų bakterijų padermių.
Manoma, kad sveika mikrobioma daro teigiamą poveikį įvairiems žmogaus sveikatos aspektams, įskaitant virškinimą, psichinę sveikatą ir imunitetą.
Probiotikų yra tam tikruose fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kimči (fermentuotos ir pagardintos daržovės), kombuča (fermentuota arbata), rauginti kopūstai, kefyras (fermentuotas pienas arba vanduo), tempe ir miso (fermentuoti sojos produktai). Probiotikus taip pat galima vartoti kaip maisto papildus.
Nors dauguma probiotikų padermių yra komerciškai reklamuojamos, nedaugelis jų buvo tiek nuodugniai ištirtos kaip Lactobacillus acidophilus ir Bifidobacterium gyvosios bakterijos. Daug gydytojų vis dar pasitiki šiomis dviem patikimomis probiotinėmis padermėmis, todėl pateikiame glaustą šių dviejų svarbių bakterijų labiausiai paplitusių klinikinių panaudojimo būdų apžvalgą.
Lactobacillus acidophilus ir bifidobakterijų (Bifidobacterium) teigiamas poveikis sveikatai atsiranda dėl šių veikimo mechanizmų
- Epitelinio barjero stiprinimas
Epitelinis barjeras yra apsauginis mechanizmas, kuris padeda palaikyti žarnyno sveikatą ir saugo likusį organizmą nuo bakterijų, antigenų bei kitų potencialiai toksiškų medžiagų patekimo į kraujotaką, taip sukeldamas uždegiminę reakciją. Nepatogeninės bakterijos gali stiprinti žarnyno barjero funkciją, o probiotinės bakterijos buvo plačiai tiriamos dėl jų svarbos palaikant šį barjerą. Nors vis dar nėra tiksliai žinoma, kaip probiotikai veikia apsauginį barjerą, daugiausia teigiamų rezultatų siejama su lactobacillus padermėmis. - Padidėjęs prisitvirtinimas prie žarnyno gleivinės
Kad probiotikai būtų veiksmingi, jie turi prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Šis prisitvirtinimas leidžia moduliuoti (chemiškai veikti) imuninę sistemą ir palaikyti antagonizmą prieš patogenus (mikroorganizmus, sukeliančius ligas). Tyrimai parodė, kad įvairios Lactobacillus acidophilus ir bifidobakterijų (Bifidobacterium) padermės turi šį prisitvirtinimo gebėjimą. - Patogenų prisitvirtinimo slopinimas
Probiotikai keičia žarnyne esančius mucinus, todėl patogenai negali prisitvirtinti prie žarnyno barjero. Šios naudingosios bakterijos virsta antimikrobiniais peptidais, kurie suteikia organizmui apsauginių savybių prieš patogenus. - Patogeninių mikroorganizmų pašalinimas konkurencijos būdu
Tyrimai rodo, kad probiotikai, ypač laktobacilos ir bifidobakterijos (Bifidobacterium), gali įvairiais būdais išstumti ir neutralizuoti patogeninius mikroorganizmus:
- kurdami priešišką mikroaplinką;
- pašalindami galimus bakterijų prisitvirtinimo receptorius;
- gamindami ir išskirdami antimikrobines medžiagas;
- sumažindami esminių maistinių medžiagų prieinamumą konkurenciniu principu.
- Antimikrobinių medžiagų gamyba
Probiotikai dalyvauja įvairių antimikrobinių medžiagų, įskaitant organines rūgštis, gamyboje. Bakteriocinai, sveikatai palankios riebalų rūgštys ir dekonjuguotos tulžies rūgštys naikina patogenus skirtingais mechanizmais.
Organinės rūgštys, tokios kaip acto ar pieno rūgštis, prasiskverbia į patogeno ląstelę ir keičia jos pH lygį, todėl ji negali išgyventi. Bakteriocinai naikina patogenus formuodami poras arba slopindami jų prisitvirtinimą prie ląstelių sienelės.
Tam tikros bifidobakterijų ir laktobacilų padermės, esančios žarnyne, gamina konjuguotą linolo rūgštį – sveikatai palankią riebalų rūgštį, pasižyminčią priešvėžiniu ir nuo nutukimo apsaugančiu poveikiu.
Dekonjuguotos tulžies rūgštys – tai tulžies druskų dariniai. Palyginti su organizmo sintetinėmis tulžies druskomis, dekonjuguotos tulžies rūgštys turi stipresnį antimikrobinį poveikį.
- Imuninės sistemos moduliacija
Probiotikų gebėjimas moduliuoti imuninę sistemą buvo plačiai tirtas. Jie gali veikti tiek įgimtą, tiek adaptacinę imuninę sistemą ir mažinti žarnyno uždegimą (Bermudez-Brito ir kt., 2012).
Apie 80 % žmogaus imuninės sistemos ląstelių yra virškinamajame trakte, todėl sveika mikrobioma yra itin svarbi stipriai imuninei sistemai užtikrinti (Furness ir kt., 1999).
Lactobacillus acidophilus ir bifidobakterijų (Bifidobacterium) pagrindinės praktinio naudojimo sritys
Viduriavimas
Tyrimai rodo, kad laktobacilos padeda išvengti viduriavimo arba sušvelnina jo ūmią eigą. Įprastas atvejis – su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas, nes šie vaistai sukelia žarnyno bakterijų disbalansą, sunaikindami daugelį naudingų bakterijų virškinimo trakte. Probiotikai padeda atkurti mikrobiomos pusiausvyrą ir papildyti naudingų bakterijų atsargas, taip sumažindami simptomus.
Vieno Hempel ir kt. (2012) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad probiotikai 42 % sumažina su antibiotikais susijusio viduriavimo atvejų skaičių. Probiotikai taip pat veiksmingai mažina kitų rūšių viduriavimo simptomus, pavyzdžiui, infekcinio ar su kelionėmis susijusio viduriavimo atvejais. Išsamiame tyrime, apėmusiame 35 tyrimus, nustatyta, kad tam tikros probiotinių bakterijų padermės gali vidutiniškai 25 valandomis sutrumpinti infekcinio viduriavimo trukmę (Allen ir kt., 2010). Sazawal ir kt. (2006) pastebėjo, kad probiotikai 8 % sumažino kelionių metu pasireiškiančio viduriavimo riziką, o kitomis priežastimis sukelto viduriavimo riziką – 57 % vaikų ir 26 % suaugusiųjų.
Virškinimo sutrikimai
Taip pat pastebėta, kad probiotikai padeda palengvinti ar užkirsti kelią kitiems virškinimo sutrikimams, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą, Krono ligą, opinius kolitus, H. pylori ir Clostridium difficile sukeltas virškinimo trakto infekcijas (Verna, 2010; Hungin ir kt., 2018). Siekiant nustatyti, kurios specifinės bakterijų padermės yra tinkamiausios pacientams, sergantiems opiniu kolitu, Krono liga ar lėtiniu ileostomijos uždegimu (opinio kolito operacijos komplikacija), dar reikia atlikti papildomus tyrimus.
Psichikos sveikata
Vis daugiau tyrimų rodo, kad žmogaus virškinimo trakto sveikata susijusi su psichikos sveikata (Steenbergen ir kt., 2015).
Wang ir kt. (2016), apžvelgę 15 tyrimų su žmonėmis, nustatė, kad 1–2 mėnesius vartojant maisto papildus su bifidobakterijų ir laktobacilų padermėmis galima sumažinti nerimą, depresiją, autizmo, obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomus ir pagerinti atmintį.
Kito tyrimo metu 8 savaites probiotikai buvo skiriami 40 pacientų, sergančių depresija. Po aštuonių savaičių laikotarpio visiems probiotikus vartojusiems pacientams sumažėjo depresijos lygis, c-reaktyviojo baltymo (uždegimo žymens) ir tokių hormonų kaip insulinas kiekis, palyginti su tais, kurie probiotikų nevartojo (Akkasheh ir kt., 2016).
Imunitetas
Jau aptarėme probiotikų galimą poveikį imuninei sistemai per jų veikimo mechanizmus. Probiotikai gerina mikrobiomos kokybę, slopina patogenus, gydo žarnyną ir gamina patogenus naikinančias medžiagas (Galdeano, 2019). Kai kurie probiotikai netgi padeda organizmui natūraliai gaminti antikūnus. Jie taip pat gali stiprinti imuninės sistemos ląstelių – pavyzdžiui, IgA gaminančių ląstelių, T limfocitų ir natūralių žudikų ląstelių – veiklą. Azad ir kt. (2018) neseniai parengė probiotikų poveikio imuninei sistemai tyrimų apžvalgą.
Tyrimų rezultatai patvirtina šiuos teiginius, tačiau norint tiksliau suprasti, kaip probiotikai veikia imuninės sistemos modulaciją gydant uždegimą, reikia atlikti papildomus tyrimus. Wang ir kt. (2016) atliko sisteminę atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų apžvalgą ir metaanalizę apie probiotikų naudojimą gydant kvėpavimo takų infekcijomis sergančius vaikus.
Tyrimas parodė, kad remiantis turimais duomenimis probiotikus galima naudoti gydant kvėpavimo takų infekcijas sergančius vaikus. Esami įrodymai rodo, kad probiotikai gali padėti stiprinti imunitetą ir kovoti su infekcinėmis ligomis.
Egzema
Tyrimai parodė, kad probiotikai gali padėti išvengti egzemos. Viename tyrime buvo nagrinėjama, ar probiotikų vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu sumažina didelės rizikos kūdikių, kurių motinos serga atopine egzema, tikimybę susirgti egzema. Tyrimo metu nustatyta, kad jei motina vartojo probiotikus nėštumo ir žindymo metu, vaiko egzemos rizika per pirmuosius dvejus gyvenimo metus sumažėjo 83 % (Rautava ir kt., 2012). Tačiau jau išsivysčiusios egzemos gydymo probiotikais veiksmingumas dar nėra aiškiai patvirtintas. Atlikti tyrimai pateikia skirtingus rezultatus.
2008 m. apžvalgoje, apėmusioje 12 tyrimų, nebuvo rasta skirtumų tarp probiotikų ir placebo vartojimo rezultatų (Boyle ir kt., 2008). Gydymo rezultatai labai priklauso nuo naudojamos probiotikų padermės. Šiuo metu atrodo, kad didelės, vieną ar kelias padermes turinčių Lactobacillus rhamnosus, Bifidobacterium lactis ir Lactobacillus acidophilus pagrindu sukurtų probiotikų dozės (3–50 milijardų KSV/d) yra daugiausia vilčių teikiantis sprendimas egzemos prevencijai ir gydymui (Schettle ir Lio, 2020).
Makšties ir šlapimo takų infekcijos
Kadangi moterų šlaplė yra daug trumpesnė nei vyrų, šlapimo takų infekcijos moterims pasitaiko dažniau – bakterijoms lengviau patekti į šlapimo sistemą. Šios infekcijos dar dažnesnės po menopauzės, kai sumažėja estrogeno ir progesterono kiekis. Kitos dažnos infekcijos yra kandidozė ir bakterinė vaginozė, kurios atsiranda, kai makšties mikrobiomoje sutrinka pusiausvyra ir tam tikros bakterijos ima pernelyg daugintis.
Tyrimai rodo, kad geriamieji probiotikai veiksmingai mažina moterų urogenitalinius nusiskundimus.
Viename tyrime buvo siekiama palyginti oksidacinio streso rodiklių pokyčius taikant probiotikų ar placebo gydymą, taip pat įvertinti probiotikų ir placebo poveikį urogenitalinėmis infekcijomis sergančių moterų histologiniams rodikliams. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą teigiamą skirtumą tiriamojoje grupėje, kas patvirtina, kad probiotikai gali būti naudojami kaip galimas urogenitalinių infekcijų gydymo ar bent jau prevencijos būdas (Ballini ir kt., 2018).
Dozė
Dozės gali skirtis priklausomai nuo produkto ir vartojimo tikslo, tačiau įprasta paros dozė yra 4–10 milijardų gyvų bakterijų.
Lamberts probiotikų padermes turinčios gyvųjų bakterijų kultūros Acidophilus Extra 4 vienoje kapsulėje turi keturis milijardus bakterijų, Acidophilus Extra 10 – dešimt milijardų bakterijų, o Biome Balance – net 25 milijardus bakterijų.
Veiksmingumas
Kad probiotikai pasiektų plonąją žarną ir užtikrintų norimą poveikį, jie turi būti atsparūs skrandžio rūgštims ir tulžies skysčiui. Dažnai rekomenduojama probiotikus vartoti ryte, vos pabudus, kai skrandžio pH lygis yra optimalus (apie 6), kad bakterijos lengviau įveiktų skrandžio sultis ir pasiektų plonąją žarną.
Vartojate vaistus?
Jei vartojate ir vaistų, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, susipažinkite su vaisto pakuotės lapeliu (PIL), kuriame nurodytas galimas sąveikavimas, ir pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Daugiau apie sveikatos problemas, mitybą ir gyvenimo būdą skaitykite: [https://lamberts.lt/terviseakadeemia/](https://lamberts.lt/terviseakadeemia/)
Kreipkitės į Lamberts klinikinius konsultantus dėl Jūsų sveikatos problemų: [https://lamberts.lt/kusi-apteekrilt/](https://lamberts.lt/kusi-apteekrilt/)
Šaltiniai:
Akkasheh, G. et al. (2016). Clinical and metabolic response to probiotic administration in patients with major depressive disorder: A randomized, double-blind, placebo-controlled trial. Nutrition. 32(3):315-20.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26706022 (Accessed 03/02/20)
Allen, S.J. et al. (2010). Probiotics for treating acute infectious diarrhoea. The Cochrane Database of systematic reviews. 10(11):CD003048.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21069673 (Accessed 03/02/20)
Ballini, A. et al. (2018). Probiotics Improve Urogenital Health in Women. Open access Macedonian journal of medical sciences. 6(10): 1845–1850. Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6236028/ (Accessed 05/02/20)
Bermudez-Brito, M. et al. (2012). Probiotic Mechanisms of Action. Annals of Nutrition and Metabolism. 61(2): 160–174.
Available at: https://www.karger.com/Article/FullText/342079 (Accessed 03/02/20)
Boyle, R.J. et al. (2008). Probiotics for treating eczema. Cochrane database of systematic reviews. 8;(4):CD006135.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18843705 (Accessed 05/02/20)
Furness, J.B. et al. (1999). Nutrient tasting and signaling mechanisms in the gut. II. The intestine as a sensory organ: neural, endocrine, and immune responses. The American Journal of Physiology. 277(5):G922-8.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10564096 (Accessed 03/02/20)
Galdeano, C. M. et al. (2019). Beneficial Effects of Probiotic Consumption on the Immune System. Annals of nutrition and metabolism. 74(2):115-124.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30673668 (Accessed 05/02/20)
Goldenberg, J.Z. et al. (2015). Probiotics for the prevention of pediatric antibiotic-associated diarrhea. The Cochrane Database of Systematic Reviews. 22(12):CD004827.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26695080 (Accessed 03/02/20)
Hartel, C. et al. (2017). Lactobacillus acidophilus/Bifidobacterium infantis probiotics are associated with increased growth of VLBWI among those exposed to antibiotics. Scientific Reports. 7: 5633.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5514087/ (Accessed 31/01/20)
Hempel, S. et al. (2012). Probiotics for the prevention and treatment of antibiotic-associated diarrhea: a systematic review and meta-analysis. JAMA. 307(18):1959-69.
Available at: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22570464 (Accessed 03/02/20)
Hungin, A.P.S. et al. (2018). Systematic review: probiotics in the management of lower gastrointestinal symptoms – an updated evidence- based international consensus. Alimentary Pharmacology & Therapeutics. 47(8): 1054–1070.
