Kas yra sporto traumos?
Sporto traumos neapsiriboja tik tam tikrais minkštaisiais audiniais. Jos gali pažeisti raumenis, raiščius, jungiamąjį audinį, sausgysles ir sąnarius. Tokios traumos kyla dėl to, kad skirtingų judesių metu minkštųjų audinių judėjimo amplitudė būna skirtinga, o dauguma sporto traumų įvyksta dėl tiesioginių ar netiesioginių sužalojimų.
Svarbu prisiminti, kad tokios traumos pasitaiko ne tik sportininkams – jos gali ištikti ir fiziškai aktyvius ar įvairaus aktyvumo žmones. Trauma dažnai paveikia raumenų, sausgyslių, raiščių ir kaulų veiklą, kuri reikalinga kūno stabilumui ir judėjimui užtikrinti.
Gydant sporto traumas, būtina atsižvelgti ir į nervų sistemą bei kraujotaką.
Intensyvios treniruotės gali paveikti virškinimo sistemos sveikatą ir padidinti virškinimo sutrikimų riziką. Mokslininkai taip pat išskiria intensyvios fizinės veiklos neigiamą poveikį virškinimo traktui (Houten ir kt., 2015; Chantier ir kt., 2022).
Visų traumų – įpjovimų, raumenų patempimų, išnirimų ir kaulų lūžių – uždegiminiai ir gijimo procesai vyksta vienodai (Franco ir kt., 2021). Ūminė trauma – tai neseniai patirta trauma, kuri dažnai sukelia sąnarių, raumenų ar jungiamojo audinio uždegimą ir skausmą. Netinkamai sugijusi trauma gali apriboti žmogaus funkcines galimybes ar sukelti ilgalaikį skausmą. Lėtinė trauma gali išsivystyti iš ūminės traumos, jei ši dėl kokių nors priežasčių negyja įprastai. Ūminių ir lėtinių traumų rizikos veiksniai yra šie:
- nuovargis
- alkoholio ir narkotikų vartojimas
- sportavimas
- amžius: didžiausia kritimo sukelto sužalojimo rizika – vyresniems nei 50 metų žmonėms
- demencija
- depresija
- stresas
- nutukimas
- netinkama apranga ar avalynė: nepakankamai stabilūs batai
- anksčiau patirta trauma
- specifinės sąnario anatominės ypatybės arba mažas lankstumas
- tam tikri vaistai: pvz., skirti tendinitui ar sausgyslių plyšimams gydyti
- fluorochinolonų grupės antibiotikai
- netinkama sportavimo technika
- per intensyvios treniruotės – per dažnas ar per ilgas sportavimas
- per greitas fizinės veiklos intensyvumo keitimas
- vienos sporto šakos praktikavimas visus metus
Dažniausios sporto traumos
Iš klinikinės perspektyvos dažniausios traumos – tai išnirimai ir raumenų patempimai. Išnirimai yra raiščių traumos: skaidulinis jungiamasis audinys yra sukurtas tam, kad galėtų temptis ir grįžti į pirminę formą, kaip spyruoklė. Patempimai – tai raumenų skaidulų ir sausgyslių pažeidimai. Per didelis tempimas ar per intensyvi fizinė veikla gali sukelti plyšimus.
Atsigavimo fazės
Reabilitacijos procesas, nepriklausomai nuo traumos tipo, apima tris atsigavimo fazes (Sharma ir kt., 2021).
1 fazė. Apsauginė fazė
Apsauginė fazė, priklausomai nuo traumos sunkumo, gali trukti nuo dviejų iki keturių dienų. Tai poilsio ir apsaugos fazė, kuriai būdingas patinimas traumuotoje vietoje ir kartais kraujavimas (Sale ir Elliott-Sale, 2019; Sharma ir kt., 2021; Tipton, 2015). Šioje fazėje pasiekiamas uždegiminio proceso pikas.
2 fazė. Gijimo fazė
Kita fazė – gijimo fazė. Ji prasideda, kai sumažėja patinimas ar kraujavimas, ir paprastai trunka iki šešių savaičių nuo traumos. Šioje fazėje organizmas pradeda formuoti naują randinį audinį (Sale ir Elliott-Sale, 2019; Sharma ir kt., 2021; Tipton, 2015). Vis dar būtina gydyti uždegimą ir patinimą. Norint išlaikyti kūno stiprumą, raumenų tonusą bei širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, rekomenduojamas aktyvus poilsis. Svarbu tinkamai dozuoti fizinį krūvį ir užtikrinti, kad gijimo ir fizinio aktyvumo atstatymo procesai būtų subalansuoti.
3 fazė. Perstruktūravimo fazė
Trečioji fazė – tai perstruktūravimo fazė. Ji trunka nuo šešių savaičių iki trijų mėnesių po traumos. Šioje fazėje organizmas „moko“ randinį audinį atlikti to audinio funkcijas, kurį jis pakeitė. Taip susiformuoja naujas audinys, kuris padeda sustiprinti ir palaikyti sugijusį audinį.
Visų trijų fazių metu vyksta nuolatinis audinių taisymas ir pertvarkymas. Paskutinis gijimo etapas – tai randinio audinio stiprinimas, kuris padeda išvengti naujų traumų. Šis etapas prasideda dažniausiai praėjus trims mėnesiams po traumos ir, priklausomai nuo jos sunkumo, gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Šiuo laikotarpiu lengva vėl susižeisti. Būtina ilsėtis ir racionaliai paskirstyti jėgas.
Visų gijimo fazių tikslas – užkirsti kelią papildomai žalai.
Visos gijimo fazės apima uždegimo procesą, kuris palaiko gijimą. Padėti uždegimą sumažinti gali tinkamas maistinių medžiagų vartojimas ir gyvenimo būdo pokyčiai (Close ir kt., 2019; Sale ir Elliott-Sale, 2019).
Sporto traumos apima įvairių jungiamųjų audinių struktūros pokyčius. Pažeistiems audiniams reikia maistinių medžiagų efektyvesniam gijimui, tačiau visas procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų.
Primename, kad gijimo greičiui įtakos turi žmogaus sveikatos būklė prieš traumą.
Osteoartritas
Osteoartritas (OA) yra viena dažniausių artrito formų, kuri gali pažeisti kelių, klubų, nugaros ar rankų sąnarius (Man ir Mologhianu, 2013).
OA būdingas daugybės vienu metu vykstančių procesų derinys, dėl kurių sąnarių struktūra palaipsniui blogėja. Liga dažniausiai pirmiausia paveikia stambesnius sąnarius ir dažniausiai pasitaiko tuose, kurie neša kūno svorį – kelių, klubų, čiurnų, alkūnių, riešų, stuburo ir pečių sąnariuose (Fusco ir kt., 2017).
Pagrindinės osteoartrito priežastys yra subchondrinio kaulo, sąnario kremzlės, sinovijos membranos ir menisko kremzlės disfunkciniai pokyčiai.
Problema kyla dėl to, kad chondrocitai nesugeba išlaikyti homeostazės tarp ekstraląstelinio matricos irimo ir sintezės, kuri būtina sąnario audinių palaikymui ir atstatymui.
Kai kremzlės traumos metu dėl mechaninio streso susidaro daug su pažeidimu susijusių baltymų, makrofagai pažeidimo vietoje nepajėgia pašalinti visų pažeidimų (Fusco ir kt., 2017). Ekstraląstelinės matricos fragmentai sudaro sąlygas kilti uždegimui, nes skatina chondrocitus išskirti skaidomuosius fermentus proteazes ir prouždegiminius citokinus, įskaitant naviko nekrozės faktorių alfa (TNF-ɑ), interleukiną-1 (IL-1) ir IL-6 (Fusco ir kt., 2017).
Šie citokinai prisijungia prie chondrocitų receptorių, aktyvindami kremzlę ardančius fermentus – matricos metaloproteinazes, kurios slopina II tipo kolageno gamybą, taip spartindamos kremzlės nykimą.
Osteoartrito (OA) rizikos veiksniai
Nepakeičiami veiksniai:
- Amžius: pirmieji požymiai ir simptomai dažniausiai pasireiškia nuo 40 metų (Man ir Mologhianu, 2013; Wang ir kt., 2018).
- Genetika: paveldimas polinkis gali padidinti OA riziką (Arden ir kt., 2021).
- Estrogeno lygis: menopauzės metu estrogeno kiekis sumažėja, o tai veikia sąnarių stabilumą (Chawla ir kt., 2018; Fusco ir kt., 2017; Khadilkar, 2019). Sąnariai tampa laisvesni, dėl to keičiasi ekstraląstelinė matrica. Taip pat šiuo laikotarpiu vykstantys kūno sudėties pokyčiai (padidėjusi riebalų masė) prisideda prie kolageno irimo (Greendale ir kt., 2019).
Pakeičiami veiksniai:
- Nutukimas: riebalinis audinys turi daugiau makrofagų, kurie skatina uždegimą.
- Profesinė veikla: tam tikros darbo sąlygos gali turėti įtakos OA vystymuisi. Tyrimai rodo, kad net mažiau nei 10 metų trunkantis darbas, kuriame reikia kelti 10–20 kg svorius, gali padidinti klubo sąnario osteoartrito riziką (Jensen, 2008).
- Sąnarių traumos: jauni žmonės, patyrę sąnarių traumas, vėliau gyvenime turi didesnę klubo ar kelio osteoartrito riziką (Roos, 2005).
OA ir sporto traumų gydymas
Mitybos įtaka ir uždegimą mažinančios medžiagos 
Ciberžolė
Ajurvedos medicinoje ciberžolė jau daugelį metų naudojama uždegiminėms ligoms gydyti. Kurkuminas – tai lipofilinis polifenolis ir pagrindinė ciberžolės veiklioji medžiaga, pasižyminti įvairiapusiu farmakologiniu poveikiu (Cas ir Ghidoni, 2019; Hewlings ir Kalman, 2017).
Kurkuminas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu – jis mažina daugelio uždegimą skatinančių mediatorių (įskaitant fosfolipazę, lipoksigenazę (LOX), COX-2, leukotrienus (LTd), tromboksaną, prostaglandinus (PGd), azoto oksidą (NO), kolagenazę, elastazę, hialuronidazę, monocitų chemotaksinį baltymą-1, interferoną sukeliantį baltymą, TNF-ɑ ir IL-12) kiekį organizme (Camacho-Barquero ir kt., 2007; Chainani-Wu, 2003).
vitaminas D
Vitaminas D žinomas dėl savo teigiamo poveikio kalcio apykaitai ir taip pat padeda palaikyti sąnarių matricą. Vitaminas D prisijungia prie sąnarių matricos receptorių, inicijuodamas įvairias ląstelines reakcijas, kurios skatina chondrocitų augimą ir sąnarių kremzlės atsinaujinimą (Garfinkel ir kt., 2017).
Kvercetinas
Kvercetinas – tai priešuždegiminis flavanolis, kuris slopina T ląstelių receptorių stimuliavimą ir uždegiminių citokinų interferono gama (IFN-γ) ir IL-2 gamybą (Xu ir kt., 2019; Yu ir kt., 2008). Žinoma, kad į uždegiminį procesą įsitraukia ir imuninės sistemos medžiagos.
Imbieras
MSM
Metilsulfonilmetanas (MSM) – tai organinė sieros forma, būtina jungiamojo audinio formavimuisi (Butawan ir kt., 2017). MSM kovoja su oksidaciniu stresu tiek transkripcijos, tiek subląsteliniame lygmenyje, slopindamas ir NFkB. Taip sumažinamas uždegiminių citokinų (IL-1, IL-6 ir TNF-ɑ) kiekis ir lokalus audinių uždegimas (Butawan ir kt., 2017).
Skausmo MALŠINIMAS
PEA
Keletas tyrimų parodė, kad palmitoiletanolamidas (PEA) veiksmingai mažina tiek lėtinį, tiek ūminį skausmą (Clayton ir kt., 2021; Gabrielsson ir kt., 2016; Noce ir kt., 2021). Tyrimai nurodo teigiamą poveikį, taikant palaipsniui didinamas kliniškai reikšmingas dozes (Clayton ir kt., 2021).
ALA
Gijimo procesas sukelia uždegimą ir per didelį oksidacinį stresą. Alfa-lipoinė rūgštis (ALA) laikoma universaliu antioksidantu, galinčiu veikti tiek vandeninėje, tiek lipidinėje aplinkoje. Daugybė tyrimų parodė, kad ALA taip pat veiksminga gydant periferinių nervų pažeidimus (Ranieri ir kt., 2010). Be to, ALA padeda regeneruoti kitus antioksidantus (Salehi ir kt., 2019; Solmonson ir DeBerardinis, 2018).
Raumenyse gausu mitochondrijų, todėl jų pažeidimas paveikia ir mitochondrijų funkciją. Tyrimai rodo, kad ALA padeda mitochondrijoms atsistatyti ir išlikti sveikoms (Solmonson ir DeBerardinis, 2018).
Kolageno gamybos palaikymas
Kolagenas yra gausiausias organizmo baltymas. Primename, kad uždegimo pikas sužeistoje vietoje pasiekiamas praėjus 3–5 dienoms po traumos. Tai susiję su naujų kraujagyslių formavimusi (neovaskuliarizacija) (Sharma ir kt., 2021). Aktyvus kraujagyslių augimas sužeistoje vietoje tęsiasi apie keturis mėnesius po traumos (Bielajew ir kt., 2020).
Raiščiai ir sausgyslės sudaryti iš kolageno skaidulų – tai silpnai vaskuliarizuotas audinys, turintis lėtą medžiagų apykaitą. Gijimo pradžioje formuojasi silpnos III tipo kolageno skaidulos (Bielajew ir kt., 2020; Corps ir kt., 2012). Palaipsniui didinant apkrovą traumuotoje vietoje, skatinama stiprių I tipo kolageno skaidulų formacija.
Kolageno gamybą veikia įvairūs veiksniai – žmogaus amžius, mityba, hormonų pusiausvyra ir MMP fermentų kiekis organizme. Šie fermentai skaido kolageną. Kolageno irimas trukdo audinių gijimui, o pažeisti audiniai gali skatinti dar didesnę MMP fermentų gamybą (Lohmander ir kt., 2003; Mos ir kt., 2007). Svarbiausios maistinės medžiagos, palaikančios sveiką kolageno lygį organizme, yra vitaminas C, silicis ir cinkas.
Vitaminas C
Vitaminas C yra medžiaga, būtina kolageno gamybai organizme, kuri palaiko kolageno skaidulų tarpusavio jungtis ir yra reikalinga prokolageno konversijai į kolageną per prolino hidroksilinimą (Boyera et al., 1998). Jis padeda sumažinti oksidacinę žalą, dėl kurios oksidacinio streso atveju organizmo atsargos greitai išeikvojamos. Vitaminas C taip pat yra svarbi maistinė medžiaga, padedanti išlaikyti jungiamojo audinio sveikumą (Braun ir Cohen, 2010).
Silicis
Silicis – tai svarbus mikroelementas, reikalingas kolageno sintezei, padedantis formuoti ryšius tarp baltymų molekulių ir palaikyti vandens lygį audiniuose. Silicis taip pat padidina kremzlių ir sausgyslių elastingumą (Hechtman, 2019).
Cinkas
Cinko trūkumas lėtina augimą ir mažina organizmo gebėjimą atsigauti. Jei traumos negyja tinkamai, viena iš priežasčių gali būti cinko trūkumas. Cinko papildų vartojimo poreikio nustatymas gali padėti pagreitinti gijimą ir sutrumpinti atsistatymo laiką. Cinkas taip pat svarbus kaip kofaktorius DNR transkripcijoje, turintis reikšmingą vaidmenį sąnarių kremzlių formavimuisi ir atstatymui (Braun ir Cohen, 2010).
Vietinio uždegimo mažinimas
Bromelainas
Šis baltymus skaidantis (proteolitinis) fermentas – biologiškai aktyvi medžiaga, randama ananaso stiebuose – mažina bradikininų kiekį organizme, dėl ko keičiasi skausmo potyris (Hikisz & Bemasinska-Slomczewska, 2021).
Bromelaino ekstraktas taip pat blokuoja uždegimo susidarymą skatinančius metabolitus, tokius kaip PGE2 ir tromboksanas A2 (Varilla ir kt., 2021). Tyrimai parodė, kad bromelainas pasižymi fibrinolitiniu (krešulius skaidančiu) poveikiu, todėl jis vaidina svarbų vaidmenį vietinio uždegimo prevencijoje ir mažinime (Chakraborty ir kt., 2021; Hikisz ir Bemasinska-Slomczewska, 2021; Varilla ir kt., 2021).
Selenas
Šis mikroelementas, dalyvaujantis daugybėje medžiagų apykaitos procesų, taip pat svarbus didinant glutationo kiekį organizme per fermentą glutationperoksidazę (selenas) (Eichholzer ir kt., 2012; Li ir kt., 2021). Glutationo kiekis susijęs su skausmo suvokimu (Pandya ir kt., 2013). Glutationperoksidazė gali sumažinti uždegiminių genų raišką ir neutralizuoti laisvuosius radikalus bei galimus oksidatorius (Ighodaro ir Akinloye, 2018).
Rūgščiųjų vyšnių sultys
Tyrimai parodė, kad rūgščiųjų vyšnių sultys gali sumažinti sporto sukelto raumenų pažeidimo simptomus (Connolly ir kt., 2006). Placebu kontroliuojamoje kryžminio dizaino atsitiktinių imčių studijoje, kurios metu tiriamieji aštuonias dienas du kartus per dieną gėrė po 350 ml vyšnių sulčių, nustatyta, kad šias sultis vartojusiems asmenims raumenų jėga sumažėjo žymiai mažiau, o skausmas buvo silpnesnis nei placebo grupėje (Connolly ir kt., 2006).
Sąnarių sveikata
Gliukozaminas
Gliukozaminas padeda stiprinti kremzlinį audinį, jo yra sinovijos membranoje, be to, tai yra hialurono rūgšties pirmtakas (Huskisson, 2008).
Be kremzlės regeneracijos (per proteoglikanų ir glikozaminoglikanų (GAG) biosintezę kremzlėje), tyrimai taip pat rodo gliukozamino veiksmingumą mažinant osteoartrito sukeliamą sąnarių skausmą. Įrodymai leidžia manyti, kad jis yra ypač svarbus kremzlės irimo prevencijai (Fernández-Martin ir kt., 2021; Huskisson, 2008; Mehta ir kt., 2007; Zhu ir kt., 2018). Jis padeda išlaikyti kremzles sveikas ir stiprias, slopindamas kremzlių irimo metu suaktyvėjusį fermentą hialuronidazę ir palaikydamas sinovinio skysčio – natūralaus sąnarių tepalo – veiksmingumą (Ogata ir kt., 2018; Zhu ir kt., 2018).
Chondroitino sulfatas
Chondroitino sulfatas – tai sulfonuotas glikozaminoglikanas, sudarytas iš ilgos alternuojančių cukrų grandinės. Jis yra svarbi sausgyslių, raiščių ir kremzlių sudedamoji dalis, padedanti stiprinti sinovinius sujungimus ir apsaugoti nuo smūgių. Jis sudaro kempinę primenančią struktūrą, kuri daugelyje sąnarių veikia kaip amortizatorius, taip pat pagerina sąnarių elastingumą ir judrumą.
Tyrimai rodo, kad chondroitinas skatina proteoglikanų sintezę ir padeda mažinti chondrocitų katabolinį aktyvumą (Kubo ir kt., 2009). Senstant žmogaus organizmas pradeda gaminti mažiau šios svarbios sąnarių struktūrinės medžiagos. Žmonių, sergančių osteoartritu, organizme taip pat aptinkama mažiau šio junginio (Kikuchi ir kt., 2009).
Chondroitinui prireikia daugiau laiko, kad parodytų poveikį pokremzliniame kauliniame audinyje, palyginti su kitomis maistinėmis medžiagomis (Kubo ir kt., 2009). Jis slopina kaulo proteolitinių fermentų gamybą, mažina kaulo rezorbciją ir skatina osteoblastų aktyvumą (Vangsness ir kt., 2009). Dėl šios priežasties jis dažnai vartojamas kartu su gliukozaminu siekiant sinergetinio poveikio (Uebelhart, 2008).
Be to, Cochrane apžvalgoje pažymėta, kad chondroitino sulfatas buvo naudingas gydant osteoartritą (Singh ir kt., 2015).
Veiksniai, susiję su raumenų atsigavimu
Baltymai
Tyrimai pabrėžia baltymų svarbą raumenų atsistatymui. Jungtinėje Karalystėje nustatyta, kad suaugęs žmogus turėtų suvartoti 0,75 g baltymų vienam kūno svorio kilogramui per dieną (Nutrition.org.uk, 2012). Tačiau po operacijos ar traumos organizmui reikia daugiau baltymų (Corps ir kt., 2012). Uždegiminės traumos, be MMP kiekio padidėjimo, taip pat mažina organizmo kolageno atsargas (Corps ir kt., 2012; Mos ir kt., 2007). Abu šie veiksniai skatina kolageno irimą, todėl organizmui reikia daugiau aminorūgščių, kurios sudaro baltymų pagrindą.
BCAA (šakotosios grandinės aminorūgštys)
Šakotosios grandinės aminorūgštys (BCAA) padeda palaikyti raumenų masę. BCAA sudaro apie 70 % visų organizmo baltymų, o tyrimai rodo, kad jos padeda išlaikyti raumenų masę situacijose, kai sumažėja kūno svoris – po operacijos ar intensyvių treniruočių (Adams, 2011; Holeček, 2018; Mann ir kt., 2021).
BCAA skatina baltymų sintezę raumenyse, padeda sumažinti raumenų irimą treniruočių metu ir reguliuoja baltymų apykaitą visame organizme (Adams, 2011). Unikalios BCAA aminorūgštys yra tiesioginis energijos šaltinis skeleto raumenims ir atlieka tarpininko vaidmenį ATP gamyboje citrato cikle (Holeček, 2018). Žemas šių medžiagų kiekis organizme siejamas su lėtesniu atsistatymu po operacijų, prastesniu audinių gijimu ir sutrikusia gliukozės apykaita (Adams, 2011; Holeček, 2018; Mann ir kt., 2021).
Gyvenimo būdo pokyčių poveikis
- Be pagrindinių gydymo būdų, galima taikyti ir vietinę šilumos bei šalčio terapiją (Aciksoz ir kt., 2017).
- Akupunktūra gali padėti palengvinti OA simptomus (Li ir kt., 2019).
- Kognityvinė elgesio terapija gali padėti OA sergantiems pacientams mažinti psichologinius ir emocinius sunkumus, susijusius su ligos simptomais (Lindberg ir kt., 2021; Vitiello ir kt., 2013).
- Fizinė veikla padeda sumažinti skausmą, gerina fizines funkcijas ir gyvenimo kokybę. Rekomenduojama kasdien nueiti bent 10 000 žingsnių (Lindberg ir kt., 2021).
- Raumenis stiprinantys pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, mankšta ant dviračio, rami joga ar vandens gimnastika, gali saugiai sumažinti kelio sąnario osteoartrito skausmą, pagerinti sąnarių judrumą, pusiausvyrą ir sumažinti traumų riziką.
- Vidutinis treniruočių intensyvumo didinimas padeda sustorinti kremzles – tai atitinka audinių hipertrofinį atsaką. Tačiau per intensyvus sportas (pvz., per ilgos treniruotės ant dviračio ar kitokios itin intensyvios treniruotės) gali paspartinti kremzlių irimą ir ligos progresavimą (Lindberg ir kt., 2021).
Santrauka
Sporto traumos ir OA – tai du sutrikimai, turintys daug bendrų bruožų. Norint užtikrinti individualų požiūrį į kiekvieną pacientą, svarbu spręsti uždegimo mažinimo, sąnarių sveikatos palaikymo ir atsigavimo klausimus. Maisto papildų vartojimas ir gyvenimo būdo keitimas gali pagerinti šių problemų turinčių žmonių gyvenimo kokybę.
Apie įvairias sveikatos problemas, sveiką mitybą ir gyvenimo būdą skaitykite adresu: https://lamberts.lt/sveikatos-akademija/
Jei norite pagalbos dėl sveikatos problemos, kreipkitės į „Lamberts“ klinikinius konsultantus: https://lamberts.lt/klausti-vaistininko/
Šaltiniai: Lamberts Healthcare Ltd. Clinical Notes
Aciksoz, S., Akyuz, A., & Tunay, S. (2017). The effect of self-administered superficial local hot and cold application methods on pain, functional status and quality of life in primary knee osteoarthritis patients. Journal of Clinical Nursing, 26(23-24), 5179-5190.
https://doi.Org/10.1111/jocn.14070
Adams, S. H. (2011). Emerging Perspectives on Essential Amino Acid Metabolism in Obesity and the Insulin-Resistant State. Advances in Nutrition, 2(6), 445-456.
https://doi.Org/10.3945/an.111.000737
…
