Kaip rodo neseniai atlikti mitybos tyrimai, didelė dalis žmonių maitinasi nesubalansuotai, o tai reiškia, kad jiems gali trūkti reikiamo maistinių medžiagų kiekio.
Daug vitaminų mūsų organizmas pats nepasigamina, todėl jų turime gauti su maistu. Tačiau kadangi mūsų mityba dažnai nėra pakankamai įvairi, į pagalbėti gali maisto papildai.
Vitaminų poreikis daugiausia priklauso nuo amžiaus, o kai kurių vitaminų poreikis priklauso ir nuo lyties. Suaugusiųjų vitaminų poreikis taip pat priklauso nuo bendrų energijos sąnaudų.
Pavyzdžiui, nėštumo metu ir vaisiui augant būtina vartoti pakankamai maisto produktų, turinčių folio rūgšties, kad sumažėtų apsigimimų rizika. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu padidėja daugumos vitaminų poreikis. Tačiau vaikams ir pagyvenusiems žmonėms vitamino D reikia daugiau nei suaugusiesiems. Dėl įtempto, bet kartu ir labai sportiško gyvenimo būdo padidėja B grupės vitaminų, ypač vitamino B1, poreikis.
Vitaminai ir mineralai dažnai vartojami siekiant palaikyti mitybą ir užkirsti kelią ligoms. Pavyzdžiui, rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea), Vitaminas C ir cinkas gali užkirsti kelią peršalimo ligoms ir pagreitinti sveikimą.
Vaistiniai augalai Istoriškai augalai buvo naudojami ligų profilaktikai, uždegimams gydyti, karščiavimui mažinti ir žaizdų gijimui skatinti. Vaistinės žolelės taip pat gali būti naudojamos įvairioms virškinimo problemoms, skausmui malšinti, organizmui atpalaiduoti ar stimuliuoti. Tam tikri vaistinių augalų ir vaistažolių produktų tyrimai parodė, kad vienų poveikis gali būti panašus į įprastinių vaistų poveikį, o kitų – ne. Vaistiniai augalai ir jų mišiniai kartais gali būti net pavojingi sveikatai, todėl svarbu juos vartoti teisingai.
Mokslininkai ištyrė natūralius produktus ir nustatė, kad jie dažnai yra naudingi sveikatai. Pavyzdžiui, žuvų taukai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti sumažinti trigliceridų kiekį organizme.
Skirtingų žmonių grupių maistinių medžiagų poreikiai
Mažai saulės gaunantys žmonės
Žmonės, kurie vengia saulės arba daug laiko praleidžia patalpose ir kurių mityboje nėra pakankamai vitamino D turinčių maisto produktų, turėtų papildyti savo kasdienę mitybą vitaminu D. (Įspėjimas: dideli vitamino D kiekiai yra toksiški, todėl niekas neturėtų viršyti rekomenduojamo paros kiekio, nebent tai paskirtų gydytojas.)
Vegetarai ir veganai
Vegetarai, jei negali gauti pakankamai maisto medžiagų iš praturtintų grūdų ir kitų pilno grūdo produktų, taip pat turėtų vartoti B grupės vitaminų. Jiems taip pat gali prireikti vartoti vitamino D, riboflavino (vitamino B2), multivitaminų ir stebėti geležies kiekį kraujyje, kad jis neviršytų normos. Veganams, nevartojantiems pieno produktų, kiaušinių, žuvies ar mėsos, gali trūkti vitamino A, jei jie nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių.
Rūkantys
Rūkymas turi įtakos kelių vitaminų, ypač vitaminų C ir D, įsisavinimui. Be to, rūkymas gali trikdyti vitamino D apykaitą, todėl blogėja raumenų funkcija ir silpnėja imuninė sistema. Neretai tyrimai taip pat rodo, kad rūkantiesiems apskritai trūksta B grupės vitaminų.
Sebintys svorį ir besilaikantys dietų
Mažiau nei 1000 kalorijų per dieną gaunantys žmonės taip pat turėtų vartoti vitaminų kompleksų, kad vitaminų kiekis organizme būtų normalus. Jie taip pat turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją, kad įsitikintų, jog su maistu gauna pakankamai reikalingų maistinių medžiagų.
Senjorai
Beveik trečdalis vyresnio amžiaus žmonių su maistu negauna pakankamai vitaminų ir pagrindinių mineralų. Dažnai jų mitybos įpročiai tapo prastesni, todėl jie reguliariai nevalgo įvairaus maisto. Be to, vyresnio amžiaus žmonės dažniau priversti vartoti įvairius vaistus, kurie trukdo įsisavinti tam tikrus vitaminus ir mineralus. Norėdami gauti daugiau informacijos apie vaistų ir vitaminų sąveiką, kreipkitės į mus konsultacijai.
Nėščiosios ir krūtimi maitinančios motinos
Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims dažnai reikia ne tik maisto, bet ir įvairių vitaminų bei mineralų. Folio rūgštis ir vitaminai B6 bei B12 ypač svarbūs nėštumo metu. Taip pat verta nepamiršti geležies, nes būtent geležis užtikrina reikiamą hemoglobino kiekį organizme. Gimdymo metu praradus kraujo hemoglobino kiekis gali labai sumažėti.
Moterys vegetarės taip pat turėtų vartoti B grupės vitaminų, nes B grupės vitaminų trūkumas gali pakenkti kūdikio sveikatai. Folio rūgštis sumažina nervinio vamzdelio defektų ir galimų veido deformacijų, pavyzdžiui, gomurio skilimo, riziką. Tyrimai mažą folatų kiekį nėštumo metu sieja su mažu gimimo svoriu, o tai gali padidinti širdies ligų riziką vyresniame amžiuje. Geriausia išeitis – moterims, planuojančioms pastoti, pradėti vartoti papildomai folio rūgšties kartu su būtinu vitaminų ir mineralų kompleksu.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų papildai turėtų būti vartojami tik tada, kai nepakanka maistinių medžiagų.
Net ir idealiai besimaitinančiai moteriai beveik neįmanoma gauti visų nėštumo metu organizmui reikalingų maistinių medžiagų, ypač geležies ir folio rūgšties.
Pavyzdžiui, nėštumo metu moteriai gali prireikti daugiau geležies, nes nėštumo metu organizme padaugėja kraujo. Geležis yra pagrindinė hemoglobino sudedamoji dalis. Jos kiekis turi būti normalus, kad organizme pasiskirstytų deguonis. Jei jūsų mityboje nėra pakankamai geležies turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, kiaušinio trynio ir tamsiai žalių lapinių salotų bei daržovių, organizmas pasitelks atsargas, kurias gauna iš kaulų čiulpų. Yra tikimybė susirgti mažakraujyste. Pasak gydytojo Rojaus Pitkino (Roy Pitkin), Nacionalinės mokslų akademijos Nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikalingų maisto medžiagų poreikio tarybos pirmininko, geležis ypač svarbi paskutinį nėštumo trimestrą, kai kūdikio poreikiai yra didžiausi.